Daugiau nei 11 tūkst. krikščionių šią savaitę susirinko Bavarijos mieste Augsburge (Vokietija) į vieną didžiausių Europoje ekumeninių tikėjimo renginių – MEHR konferenciją, kurios tikslas, pasak jos įkūrėjo, yra „sukurti erdvę Dievui“ vis labiau sekuliarėjančioje visuomenėje.
Keturių dienų MEHR konferencija (vok. mehr – „daugiau“) vyko sausio 3–6 dienomis Augsburgo parodų centre. Ji sutraukė dalyvius iš visos Europos. Jie klausėsi tarptautinių pranešėjų – tarp jų ir amerikiečių krikščionių rašytojo Johno Eldredge’o (Džono Eldridžo) – bei dalyvavo bendrose maldos ir šlovinimo valandose.
Konferenciją organizavo katalikų teologas Johannesas Hartlas (Johanesas Hartlas) ir Augsburgo maldos namai „Gebetshaus Augsburg“. Jau 14-ąjį kartą surengtas renginys subūrė katalikus, liuteronus ir evangelikus. Šių metų konferencijos tema buvo „Džiaugsmo skambesys“. Organizatoriai pabrėžė, kad toks dalyvių skaičius ryškiai prieštarauja Bažnyčios lankomumo mažėjimo tendencijoms vokiškai kalbančioje Europoje.
Nors dauguma dalyvių atvyko iš Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos, atidarymo vakarą pasveikinti ir svečiai iš Kosta Rikos, Italijos bei Norvegijos.
Ekumeninė šventė
Konferencija prasidėjo bendra malda ir šlovinimu. Kaip tarpkonfesinis renginys, MEHR jungia skirtingas krikščioniškas tradicijas ir įvairius pamaldumo bei šlovinimo stilius.
Sekmadienį šv. Mišias aukojo Augsburgo vyskupijos vyskupas augziliaras Florianas Wörneris (Florianas Verneris), o sausio 6-ąją, Viešpaties Apsireiškimo iškilmę, Mišioms vadovavo Augsburgo vyskupas Bertramas Meieris (Bertramas Majeris). Dauguma šlovinimo grupių buvo iš evangelikų bendruomenių, o pirmadienį protestantų pamaldoms vadovavo liuteronų vyskupas Tobiasas Pilzas (Tobijasas Pilcas).
Pasak teologo Hartlo, malda yra konferencijos ašis, peržengianti konfesines ribas.
„Kai meldžiamės, giedame ir kalbame apie Jį – kai dešimčių tūkstančių žmonių dėmesį nukreipiame į Dievą – kažkas įvyksta: patiriamas Jo artumas, Jo džiaugsmas ir Jo ramybė“, – sakė jis.
„Džiaugsmo skambesys“
Šių metų tema – „Džiaugsmo skambesys“ – kvietė dalyvius įsiklausyti į dvasinį atgarsį, kylantį iš bendros maldos ir tikėjimo patirties.
„Dalyviai dažnai pasakoja, kad vos įžengę į pagrindinę salę patiria vidinį lūžį: atsiranda nauja viltis, atsiveria kitos perspektyvos, o gyvenimo klausimai ima aiškėti. Tai ne mūsų nuopelnas – mes to padaryti negalime. Tai Dievo darbas. Tačiau mes galime sudaryti Jam erdvę“, – sakė teologas Hartlas.
Iš Zalcburgo atvykusi Katharina Achammer (Katarina Achamer) teigė konferencijoje dalyvaujanti jau ketvirtą kartą. Ją vis dar stebina tai, kaip skirtingų krikščioniškų tradicijų žmonės gali drauge sutelkti dėmesį į Jėzų.
„Kai jauni žmonės meldžiasi kartu, man tai teikia daug džiaugsmo“, – sakė ji.
Teologas Hartlas taip pat paaiškino, kodėl svarbūs didelio masto renginiai, pabrėždamas bendrų susibūrimų reikšmę.
„Yra dalykų, kuriuos galima pamatyti tik didelio masto renginiuose“, – sakė jis, konferenciją palygindamas su pasaulio futbolo čempionatu. Nors tokie susitikimai nepakeičia kasdienio parapijų gyvenimo, kartais, pasak jo, reikalingos ir išskirtinės patirtys.
Jis priminė, kad Šventajame Rašte minima daug didelių religinių švenčių, o Bažnyčia ir šiandien rengia tokius įvykius kaip Pasaulio jaunimo dienos ar Jubiliejiniai metai.
„Mes rengiame didelę šventę, nes Dievas yra vertas būti švenčiamas plačiai ir gražiai“, – paaiškino konferencijos organizatorius.
Ne tik emocijos
Nors bendra patirtis ir emocinis išgyvenimas svarbūs, Hartlas pabrėžė, kad MEHR nėra vien jausmais paremtas renginys. Kiekvienais metais čia rengiama ir teologinė programa, skirta šiuolaikiniams klausimams aptarti.
„Idėjos turi ilgalaikių pasekmių. Tai, ką visuomenė laiko tiesa, ilgainiui keičia viską“, – sakė jis, pabrėždamas, kad konferencijos tikslas yra formuoti mąstymą, o ne vien sukelti emocijas.
Kritika pasaulietinėje žiniasklaidoje
Augsburgo maldos namų veikla sulaukė ir kritiško dėmesio Vokietijos pasaulietinėje žiniasklaidoje. Neseniai Bavarijos visuomeninio transliuotojo rodytame dokumentiniame filme katalikiški atsinaujinimo judėjimai buvo vaizduojami nepalankiai, o Hartlas ir jo komanda apibūdinti kaip „madingi misionieriai“, kurie, pasak filmo autorių, esą „Jėzų supriešina su asmens laisve“.
Reaguodamas į tai, Hartlas atsakė:
„Per daugelį metų sulaukėme daug teigiamo dėmesio. Pastaruoju metu pasirodė ir kritiškas reportažas. Tačiau kiekvienas, atvykęs čia, pabendravęs su žmonėmis ir pajutęs bendrą atmosferą, gali pats spręsti, ar tai dogmatiška, baime grindžiama aplinka, ar gyvenimą patvirtinanti ir džiaugsminga bendruomenė.“
Pranešėjai ir šeimos
Chrisas iš Kelno sakė atvykęs į konferenciją pirmiausia dėl Johno Eldredge’o pranešimo apie atsparumą ir gyvenimą Dievo akivaizdoje. Jam taip pat įspūdį paliko sekmadienio vakaro krikščioniškos grupės „O’Bros“ koncertas. „Vien šie du renginiai atpirko visą kelionę“, – dalinosi jis.
Jaunesniems dalyviams buvo parengta atskira programa „MEHRkids“. Aštuonmetis Tobias, atvykęs į konferenciją iš Italijos kartu su tėvais, sakė, kad jam labiausiai patiko batutai. „Taip pat kalbėjomės apie tai, kaip galime sutikti Dievą“, – pasakojo berniukas.
Sukurti erdvę Dievui 11 tūkstančių žmonių – nelengva užduotis. Tačiau, ištikima savo temai, „džiaugsmo skambesio“ atmosfera visą savaitę aidėjo perpildytose Augsburgo parodų centro salėse, kur tūkstančiai žmonių metų pradžioje sąmoningai skyrė vietos Dievui.
