Sostinėje daug triukšmo sukėlusios atminimo lentos diplomatui ir karininkui Kaziui Škirpai klausimą spręs vadinamoji Desovietizacijos komisija.
Vilniaus miesto savivaldybės kreipimasis dėl to įtrauktas į komisijos rugpjūčio posėdžio darbotvarkę.
Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas tikisi, kad sprendimas šiuo klausimu bus priimtas.
„Jau pateikė Genocido centras savo pažymą, tai ko nors naujo niekas nepateiks. Knyga apie Škirpą perskaityta nuo A iki Z, ką galėjom, tą išsinagrinėjom“, – BNS sakė jis.
V. Karčiausko teigimu, K. Škirpos klausimą komisija jau yra svarsčiusi ankstesniame posėdyje, tuomet nuspręsta kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl papildomos medžiagos.
„Mes kreipėmės (į komisiją –BNS) gal prieš metus, labai seniai tas buvo“, – BNS sakė Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė.
Anot jos, tuomet atminimo lenta K. Škirpai dar nebuvo pakabinta ant Lietuvos apeliacinio teismo pastato.
„Toks ir buvo sutarimas, kad mes pasikreipiame į vadinamąją Desovietizacijos komisiją, gauname išaiškinimą ir tada kabiname arba nekabiname lentos. O Nacionalinis susivienijimas pakabino nesulaukęs to išaiškinimo“, – tvirtino K. Šeraitė-Gogelienė.
Jos teigimu, jeigu komisija nuspręstų, kad K. Škirpos įamžinimas nepažeidžia įstatyme nustatyto draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuose objektuose, tuomet Istorinės atminties komisija iš naujo svarstytų lentos pakabinimo klausimą.
Birželio mėnesį Nacionalinio susivienijimo iniciatyva Vilniuje, Gedimino prospekte, ant Lietuvos apeliacinio teismo pastato sienos, be leidimo buvo pakabinta atminimo lenta K. Škirpai.
Kitą dieną Vilniaus infrastruktūros prižiūrėtojos „Grindos“ darbuotojai lentą nukabino, nes, savivaldybės atstovų teigimu, ji įrengta neteisėtai.
Būrelis žmonių mėgino neleisti nukabinti lentos, įvyko susistumdymas.
Nacionalinio susivienijimo lyderis Vytautas Radžvilas tuomet žurnalistams sakė, kad pakabinti lentą nuspręsta, nes partija trejus metus nesulaukė savivaldybės leidimo įamžinti K. Škirpos atminimą.
Tiek dėl lentos pakabinimo, tiek dėl nukabinimo kreiptasi į policiją.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Tomas Bražėnas BNS informavo, kad pradėta viena administracinė teisena, susijusi su Susirinkimų įstatymo pažeidimu, dvi – dėl savaldžiavimo ir keturios – dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimo. Dėl pastarojo pažeidimo trims asmenims surašyti administracinių nusižengimų protokolai.
Šie ginčai vyksta visuomenei nesutariant dėl K. Škirpos (1895–1979) asmenybės vertinimo.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) išvadoje jo veikla Antrojo pasaulinio karo metais vertinama nevienareikšmiai. Teigiama, kad jis buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
Pasak centro, K. Škirpai, jo vadovaujamai Lietuvių aktyvistų frontui (LAF) galima prikišti tai, kad antisemitizmas joje buvo iškeltas į politinį lygmenį ir „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. Organizacija siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos. Centras pažymėjo, kad apie nacių planus vykdyti Holokaustą LAF nariams Antrojo pasaulinio karo išvakarėse nebuvo žinoma.
Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti ir negali būti įrengiami nauji totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.
