Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sukritikavo Rusijos vadovaujamą Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją (KSSO) dėl jos atsisakymo paremti Armėniją, kai ši susidūrė su „Azerbaidžano agresija”.
Lapkričio 23 d. Jerevane vykusiame BSTO aukščiausiojo lygio susitikime N. Pašinianas sakė, kad „liūdina tai, jog Armėnijos narystė BSTO nesugebėjo sulaikyti Azerbaidžano agresijos”. Jis sakė, kad tai „labai pakenkė BSTO įvaizdžiui tiek mūsų šalyje, tiek užsienyje”.
Armėnija paprašė karinės pagalbos rugsėjį po to, kai tarp dviejų Kaukazo kaimynių kilo mirtini susirėmimai, tačiau BSTO atsakė tik nusiųsdama savo generalinį sekretorių į konflikto zoną ir pasiūlydama sudaryti darbo grupę padėčiai analizuoti.
2002 m. spalio mėn. įkurtai BSTO priklauso šešios šalys – Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas ir Rusija.
Pašinianas sakė, kad jo šalis iš karto parėmė CSTO narį Kazachstaną sausio pradžioje, kai Kazachstano prezidentas Kasimas-Žomartas Tokajevas po precedento neturinčių antivyriausybinių protestų paprašė CSTO pajėgų įžengti į jo šalį.
„Armėnija baigia pirmininkauti CSTO. Nors tai jubiliejiniai [BSTO] metai, Armėnijai tai buvo visai ne jubiliejiniai metai. Per pastaruosius dvejus metus Azerbaidžanas bent tris kartus užpuolė vieną iš CSTO valstybių narių, ir iš tikrųjų iki šiol nesulaukėme jokios CSTO reakcijos į Azerbaidžano agresiją, o tai yra didelis smūgis CSTO įvaizdžiui”, – sakė Pašinianas.
Per pastaruosius dvejus metus Azerbaidžanas bent tris kartus užpuolė vieną iš CSTO valstybių narių, ir iš tikrųjų iki šiol nesulaukėme jokios CSTO reakcijos į Azerbaidžano agresiją
Armėnija teigia, kad Azerbaidžanas užgrobė dešimtis kvadratinių kilometrų jos suverenios teritorijos per abiejų šalių karinį konfliktą 2021 m. gegužę, 2021 m. lapkritį ir šių metų rugsėjį.
Vėliau, lapkričio 23 d., Pašinianas Jerevano aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti dvišalių santykių ir regioninių klausimų.
Susitikimo pradžioje Pašinianas, kaip pranešama, pažymėjo, kad CSTO nepavyko pasiekti sutarimo visais aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkės klausimais.
Viršūnių susitikimo metu Pašinianas pareiškė, kad nėra pasirengęs pasirašyti dokumentų projektų dėl „bendrų priemonių teikiant pagalbą Armėnijai”, kuriuose, pasak jo, neatsižvelgiama į Jerevano nuogąstavimus dėl BSTO politinės pozicijos Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto klausimu.
„Tokiomis sąlygomis aiškaus politinio situacijos įvertinimo nebuvimas ir minėto sprendimo nepriėmimas gali reikšti ne tik BSTO atsisakymą nuo sąjunginių įsipareigojimų, bet ir gali būti Azerbaidžano suprastas kaip BSTO žalia šviesa tolesnei agresijai prieš Armėniją”, – viršūnių susitikime sakė Pašinianas.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad BSTO yra „būtina” organizacija, kurios paslaugos „labai reikalingos” sprendžiant regioninius konfliktus.
„Labai svarbu, kad Armėnija ir Azerbaidžanas susitartų dėl taikos sutarties”, – sakė D. Peskovas, kuris lydėjo V. Putiną į Jerevaną. „Tai yra mūsų pagrindinė užduotis. Ir mes visi turime padaryti viską, kad tai įvyktų”, – sakė jis žurnalistams po aukščiausiojo lygio susitikimo.
Per susitikimą su V. Putinu Pašinianas iškėlė klausimą dėl susitarimų, kuriuos Armėnija ir Azerbaidžanas pasiekė tarpininkaujant Rusijos prezidentui, laikymosi.
„Tai labai svarbūs klausimai, kuriuos, žinoma, turime aptarti, kaip ir darbotvarkę, kuri, tikimės, padės pasiekti ilgalaikę taiką mūsų regione”, – sakė Pašinianas.
Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą šimtai pilietinei visuomenei ir demokratinėms institucijoms atstovaujančių aktyvistų lapkričio 23 d. Jerevano centre surengė mitingą, reikalaudami, kad Armėnija pasitrauktų iš BSTO. Tarp demonstrantų buvo ir Ukrainos piliečių, protestavusių prieš vasario pabaigoje pradėtą Rusijos neišprovokuotą invaziją į Ukrainą.
Armėnijos sostinėje susitiko KSSO valstybių narių vadovai – Putinas, Pašinianas ir Tokajevas kartu su Baltarusijos Aliaksandru Lukašenka, Kirgizijos Sadyru Džaparovu ir Tadžikistano Emomaliu Rahmonu – tuo metu, kai Rusija toliau apšaudė Ukrainos miestus ir miestelius raketomis, nukreiptomis į energetikos infrastruktūrą.
