„Žmogui svarbu kam nors rūpėti. Tai tiesa, kuri Carite patvirtinama vis iš naujo“, – rašoma Ievos Urbonaitės straipsnyje apie Kauno arkivyskupijos Carito Benamystę išgyvenančiųjų dienos centrą „Ateik“, įsikūrusį penktu numeriu pažymėtame Partizanų gatvės daugiabutyje Kaune ir šiemet švenčiantį įkūrimo 10-metį. Tame pačiame pastate – Carito „Sriubos“ valgykla, įvairias kitas socialines paslaugas kauniečiams teikiančios organizacijos.
Širdis gali tapti namais. Tačiau jeigu į ją nepakviečiame, visi patiria benamystę. Taip į žmones, kurie gyvena gatvėje ar vedini vienišumo atveria dienos centro „Ateik“ duris, kreipėsi Carito Lietuvoje globėjas arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, pabrėždamas, kad širdies namai – nuostabiausia bendrystės dovana vieni kitiems.
„Liūdna ir skaudu, kad benamystę patiriančiųjų centras daliai Kauno žmonių yra vienintelė vieta, kur jie gali ateiti pabendrauti. Esame užuovėja tiems, kurie nepritampa, ypač turintiems psichikos sveikatos bėdų. Jeigu tik žmogus nekelia problemų kitiems, leidžiame jam pas mus būti, nes kur toks žmogus eis?“ – klausia M. Žičkutė-Lindžienė, drauge su bendražygiais šį dienos centrą kūrusi Milita Žičkutė-Lindžienė iš Kauno arkivyskupijos Carito.
Paramos dėka centras „Ateik“ kaip saugi erdvė tarnavo 2724 dienas (10 896 valandas). Per 10 metų čia darbavosi apie 20 žmonių. Kaip ne mažiau svarbų M. Žičkutė-Lindžienė įvardijo ir požiūrio kaitą, kurią atspindi perėjimas nuo įvardijimo „benamis“ iki „benamystę patiriantis asmuo“. Nes pirmiausia ir svarbiausia yra žmogus, o tik paskui – kokioje situacijoje atsidūręs.
