Z kartos religingumo rodikliai Jungtinėse Valstijose po daugelį metų trukusio nuosmukio ėmė stabilizuotis. Kai kurie duomenys leidžia kalbėti apie nedidelį pokytį, tačiau apklausos nerodo, kad šalyje vyktų plataus masto religinis atgimimas.
Remiantis „Pew Research Center“ Religijos kraštovaizdžio tyrimo duomenimis, kuriuos išanalizavo „Lifeway Research“, 62 proc. JAV suaugusiųjų save įvardija krikščionimis, 28 proc. nepriskiria savęs jokiai religijai, o 8 proc. priklauso kitoms religijoms. Šie rodikliai nuo 2020 metų beveik nepakito, o tai leidžia manyti, kad pastaraisiais metais krikščionių dalies mažėjimas nebespartėja.
„Remdamiesi tam tikrais duomenimis ir pavieniais liudijimais, kai kurie teigia, kad jauni suaugusieji išgyvena religinį atgimimą“, – rašo „Lifeway Research“ vyresnysis autorius Aaronas Earlsas. Tačiau jis pabrėžia, kad „Pew“ duomenys „nepateikia aiškių įrodymų, jog šalyje vyksta nacionalinis religinis atgimimas“.
Pamaldas bent kartą per mėnesį lanko 34 proc. JAV suaugusiųjų – šis rodiklis pastaraisiais metais išliko stabilus. Taip pat beveik nesikeitė ir kiti religingumo rodikliai: 46 proc. apklaustųjų teigia, kad meldžiasi kasdien, o 43 proc. sako, kad religija jų gyvenime yra labai svarbi.
Šie rodikliai nuo 2020 metų iš esmės nepasikeitė, todėl, tyrėjų teigimu, kol kas galima kalbėti apie stabilizaciją, bet ne apie religinį atgimimą.
Z kartos viduje matyti religinio įsitraukimo skirtumų tarp jaunesnių ir vyresnių jaunuolių. Jaunesni, 2003–2007 m. gimę jaunuoliai pasižymi didesniu religiniu aktyvumu nei gimę 1995–2002 m. Iš jaunesniosios grupės 61 proc. save sieja su religija, 35 proc. meldžiasi kasdien, 37 proc. teigia, kad religija jiems labai svarbi, o 41 proc. lanko pamaldas bent kartą per mėnesį.
Tuo tarpu tarp 1995–2002 m. gimusiųjų 55 proc. save priskiria religijai, 30 proc. meldžiasi kasdien, o 26 proc. pamaldas lanko bent kartą per mėnesį. A. Earlsas pažymi, kad jaunesnėje grupėje yra daugiau jaunuolių, vis dar gyvenančių tėvų namuose, o tai gali turėti įtakos didesniam pamaldų lankymui.
Duomenys taip pat rodo, kad jaunesnių nei 30 metų suaugusiųjų religingumas pagal lytį beveik nesiskiria: religijai save priskiria 58 proc. vyrų ir 57 proc. moterų.
Vis dėlto jauni suaugusieji daugumoje rodiklių – tikėjimo Dievu, kasdienės maldos ir religijos svarbos kasdieniame gyvenime – vis dar atsilieka nuo vyresnių kartų. Religinę tapatybę deklaruoja 57 proc. jaunesnių nei 30 metų amerikiečių, tuo metu tarp 60 metų ir vyresnių gyventojų šis rodiklis viršija 80 procentų.
Pamaldas bent kartą per mėnesį lanko 31 proc. 18–30 metų jaunuolių, 36 proc. šešiasdešimtmečių ir 43 proc. vyresnių nei 70 metų asmenų.
Atsivertimų duomenys rodo, kad jaunų suaugusiųjų, paliekančių krikščionybę, yra gerokai daugiau nei prie jos prisijungiančių. Tarp 18–34 metų amžiaus asmenų 5 proc. tapo krikščionimis, nors nebuvo taip auklėti, o 26 proc. paliko krikščionybę, nors su ja buvo užaugę. Dar 41 proc. buvo auklėjami krikščioniškai ir tai išlieka, o 28 proc. nurodo niekada nebuvę krikščionys.
Šie rodikliai nuo 2020 metų iš esmės nepasikeitė, todėl, tyrėjų teigimu, kol kas galima kalbėti apie stabilizaciją, bet ne apie religinį atgimimą.
