1. Kiekvienas žmogus iš prigimties trokšta pažinimo. Tačiau ką reiškia mokslas be Dievo baimės? Iš tiesų geresnis yra nusižeminęs prasčiokas, kuris ištikimai tarnauja Dievui, negu išpuikęs filosofas, kuris, pamiršęs save, tyrinėja dangaus skliautą. Kas gerai pažįsta save, tas pats sau atrodo silpnas ir nesidžiaugia žmonių pagyrimais. Jei pažinčiau visa, kas yra pasaulyje, bet nebūčiau apimtas dieviškos meilės, kokia iš to man nauda Dievo, kurio būsiu teisiamas pagal savo darbus, akivaizdoje?
2. Susilaikyk nuo perdėto troškimo mokytis, nes čia slypi daug blaškymosi ir nusivylimo. Mokytieji mėgsta būti laikomi išmintingais ir vadinami išsilavinusiais. Daug yra dalykų, kuriuos žinoti sielai mažai ar visai nenaudinga. Tikrai neišmintingas tasai, kuris labiau linksta prie antraeilių dalykų, nei prie to, kas padeda išganymui. Žodžių gausa nepasotina sielos, bet geras gyvenimas atgaivina dvasią, o tyra sąžinė suteikia didelį pasitikėjimą Dievu.
3. Kuo daugiau ir geriau žinai, tuo griežčiau būsi teisiamas, jei negyvensi šventai. Todėl nesipuikuok jokiu menu ar mokslu, bet verčiau bijok dėl tau suteikto pažinimo. Jei tau atrodo, kad daug žinai ir gerai supranti, atmink, kad kur kas daugiau yra to, ko dar nežinai. Tad nesipuikuok, bet veikiau pripažink savo nežinojimą. Kodėl turėtum save iškelti aukščiau kitų, jei yra daug labiau išsilavinusių ir geriau Įstatymą išmanančių? Jei nori ką nors naudinga sužinoti ir išmokti, pamėk būti nežinomas ir laikomas nieku.
4. Tokia yra didžiausia ir naudingiausia pamoka – tikrasis savęs pažinimas ir nepaisymas. Nieko sau nepriskirti, o kitus visuomet gerai ir pagarbiai vertinti – tai didelė išmintis ir tobulumas. Jei matytum ką nors atvirai nusidedant ar sunkiai nupuolant, neturėtum savęs laikyti geresniu, nes nežinai, kiek ilgai pats gerai išstovėsi. Visi esame trapūs, tačiau nė vieno nelaikyk trapesniu už save.
