Jungtinėje Karalystėje plečiasi diskusijos dėl religinių apeigų viešosiose erdvėse po ginčo, kilusio dėl musulmonų maldos Londono Trafalgaro aikštėje.
Anglikonų vyskupas Arunas Arora (Aranas Arora) teigė, kad kritika dėl viešo iftaro – Ramadano pasninko nutraukimo šventės – yra nepagrįsta, primindamas, kad kasmet per Atminimo dieną netoli Trafalgaro aikštės Londono vyskupas vadovauja viešai krikščioniškai maldai po atviru dangumi.
„Kai galvojate apie nepagrįstą politinį triukšmą dėl viešo iftaro Trafalgaro aikštėje, verta prisiminti, kad kasmet per Atminimo dieną – visai šalia Trafalgaro aikštės – Londono vyskupas vadovauja viešam krikščioniškam gedulo aktui po atviru dangumi“, – sakė jis.
Arora taip pat palygino islamo maldą Britanijos sostinės centre su renginiais, kuriuose pats yra dalyvavęs kartu su kitų religijų ir krikščionybės konfesijų atstovais, nepaisant istorinių nesutarimų.
„Lidse, kur man tenka garbė vadovauti pamaldoms kartu su Lidso Romos katalikų dekanu, dalyvauja ir kitų religijų atstovai – žydų, hinduistų, sikhų ir musulmonų. Mes kartu dalyvaujame šiame viešame, po atviru dangumi vykstančiame, aiškiai krikščioniškame renginyje“, – aiškino jis, atmesdamas teiginius, kad tokios apeigos gali būti laikomos kultūrinio dominavimo išraiška.
Praėjusią savaitę diskusijas dar labiau pakurstė parlamento narys ir šešėlinis lordas kancleris Nickas Timothy (Nikas Timotis), kuris socialiniame tinkle „X“ kritikavo šį renginį.
„Per daug žmonių pernelyg mandagiai apie tai nutyli. Tačiau masinė ritualinė malda viešose vietose yra dominavimo aktas. Adhan – islamo kvietimas maldai, skelbiantis, kad nėra kito dievo, tik Alachas, o Mahometas yra jo pasiuntinys – viešoje erdvėje yra dominavimo deklaracija“, – teigė jis.
Timothy taip pat tvirtino, kad musulmonų kvietimas maldai netiesiogiai neigia Jėzaus Kristaus dievystę, atmesdamas krikščioniškąją Trejybės doktriną, ir kad tokia praktika neturėtų būti leidžiama Jungtinės Karalystės krikščionių bažnyčiose, kai kurios iš jų yra priėmusios adhan.
Kovo 17 dieną tradicinių pažiūrų anglikonų vyskupas Ceirionas H. Dewaras (Seirionas H. Diuaras) paskelbė atvirą laišką karaliui Karoliui III, perspėdamas, kad Jungtinės Karalystės krikščioniškasis paveldas yra „sąmoningai ardomas“ ir susiduria su augančiu priešiškumu.
Kovo 17 dieną tradicinių pažiūrų anglikonų vyskupas Ceirionas H. Dewaras paskelbė atvirą laišką karaliui Karoliui III, perspėdamas, kad Jungtinės Karalystės krikščioniškasis paveldas yra „sąmoningai ardomas“ ir susiduria su augančiu priešiškumu.
„Klausimas, su kuriuo susiduriame, nėra nostalgija. Tai – civilizacija. Pašalinus krikščionybę iš Britanijos istorijos, nesukuriama neutrali visuomenė – sukuriamas moralinis vakuumas. O istorija rodo, kad moraliniai vakuumai niekada ilgai nelieka tušti“, – rašė Dewaras laiške, kurį pasirašė tūkstančiai žmonių.
Anksčiau šią savaitę princas Viljamas sulaukė kritikos po interviu leidiniui „The Times“, kuriame kalbėjo apie savo „tylią tikėjimo praktiką“ ir „įsipareigojimą Anglikonų Bažnyčiai“, nors pamaldose dalyvauja retai.
„Jo požiūris toks: „Galbūt kasdien nelankau bažnyčios, bet tikiu, noriu ją palaikyti, ir tai yra svarbi mano dabartinio ir būsimo vaidmens dalis, kurią vertinu labai rimtai – savaip“, – sakė princo atstovas.
Princas turėtų dalyvauti šią savaitę vyksiančiose iškilmingose Sarah Mullally (Saros Malali) įžengimo į Kenterberio arkivyskupės pareigas apeigose Kenterberio katedroje.
Buvęs karalienės Elžbietos II kapelionas Gavinas Ashendenas (Geivinas Ašendenas), 2008–2017 metais ėjęs šias pareigas, o vėliau perėjęs į Katalikų Bažnyčią, pareiškė, kad Viljamo komentarai jam pasirodė „šiek tiek įžeidžiantys“.
Ashendenas, teigęs, kad anglikonybė Jungtinėje Karalystėje tapo apostatine, pasitraukė iš pareigų po to, kai viešai protestavo dėl to, kad 2017 metais Glazgo Šv. Marijos katedroje per Trijų karalių iškilmę buvo skaitomos Korano eilutės, neigiančios Kristaus dievystę, pranešė „The Telegraph“.
„Krikščionybė ir asmeninis tikėjimas yra itin rimtas sąžinės klausimas“, – šią savaitę interviu kanalui „GB News“, kalbėdamas apie princą Viljamą, sakė Ashendenas. „Kai kur žmonės dėl to miršta, atiduoda savo gyvybę. Reikalavimai labai aukšti: atleidi savo priešams, myli savo priešus, esi pašauktas kovoti su blogiu. Tai labai rimtas dalykas.“
Jis taip pat citavo princo biografą, kuris, pasak jo, būsimą monarchą apibūdino kaip „ne itin religingą ir abejojantį, ar turėtų vadovauti Bažnyčiai, kurios pamaldose pats retai dalyvauja“.
„Jis yra labai malonus žmogus, bet jo požiūris į Dievą gana neapibrėžtas“, – sakė Ashendenas apie princą ir pridūrė, kad princo pasisakymus laiko „strateginiais“ ir „politiniais“. „Jei esi praktikuojantis krikščionis, tai, atvirai kalbant, yra įžeidžiantis dalykas“, – pabrėžė jis.
Diskusijos dėl augančio islamo vaidmens Jungtinėje Karalystėje vyksta tuo metu, kai anglikonybė pasaulyje skyla dėl seksualumo ir lyties klausimų. Praėjusią savaitę buvęs Kenterberio arkivyskupas Rowanas Williamsas (Rovanas Viljamsas) išreiškė abejonių, ar Anglikonų bendrija išliks.
