Amerikietė Margaret Sanger (Margareta Sanger), okultistė, rasistė ir eugenikė, įkūrusi Planuotos tėvystės organizaciją, vis dar yra smerkiama katalikų dėl savo veiklos „kovojant už moterų teises”.
Kaip pasakojama, M. Sanger niekino fizinę ir protinę negalią turinčius žmones ir uoliai stengėsi, kad jie turėtų kuo mažiau galimybių dalyvauti visuomenės gyvenime.
Ji taip pat buvo labai įsitraukusi į okultizmą, nekromantiją ir keistas seksualines praktikas, susijusias su demonologija. Taip pat esama prielaidų, kad vaikų aukojimą ji laikė svarbia dvasinio pabudimo forma.
Praėjusią savaitę prie Niujorke (JAV) esančios Planuotos tėvystės organizacijos budėjo katalikai su plakatais, kurie reiškė pasibjaurėjimą M. Sanger veikla.
Tarp dalyvių buvo ir Atsinaujinimo brolių pranciškonų, kurių vienas narys neseniai buvo suimtas už tai, kad bandė padėti moterims, kurias šeima ir partneriai vertė daryti abortus.
„Moteris maištininkė”
Moterų teisių aktyvistė M. Sanger XX a. pradžioje vadovavo JAV gimstamumo kontrolės judėjimui. „Guides.loc.gov” rašo, kad ji buvo „moteris maištininkė” M. Sanger buvo gimstamumo kontrolės judėjimo Jungtinėse Valstijose iniciatorė, sukūrusi gimstamumo kontrolės terminą ir atidariusi pirmąją šalyje gimstamumo kontrolės kliniką. Jos veikla buvo tiesiogiai nukreipta prieš Komstokų įstatymus, pagal kuriuos buvo draudžiama skleisti informaciją apie gimstamumo kontrolę. M. Sanger buvo lektorė ir rašytoja.
„Britannica” rašo, kad ji buvo šešta iš 11 vaikų šeimoje, mokėsi Klavverako koledže, o paskui Niujorke, „White Plains” ligoninėje ir Manhatano akių ir ausų klinikoje, įgijo slaugytojos išsilavinimą. Ji buvo ištekėjusi du kartus: 1900 m. už Viljamo Sangerio, o po skyrybų – 1922 m. už J. Noaho H. Slee’o. Po trumpos dėstytojos karjeros ji vertėsi akušerijos slaugos praktika Niujorko Žemutiniame Rytų rajone, kur matė, kaip skurdas, nekontroliuojamas gimstamumas, didelis kūdikių ir gimdyvių mirtingumas ir mirtys nuo nepavykusių nelegalių abortų yra susiję. Dėl šių stebėjimų M. Sanger tapo feministe, tikėjusia kiekvienos moters teise išvengti nepageidaujamo nėštumo, ir pasišventė teisinių kliūčių, trukdančių skelbti faktus apie kontracepciją, šalinimui.
„Magiška piliulė”
„American Experience” rašo, kad M. Sanger, pavargusi laukti, kol mokslas ar pramonė atkreips dėmesį į moterų problemas, ėmėsi savo misijos. Ji ieškojo žmogaus, kuris įgyvendintų jos viziją apie kontraceptinę tabletę, kurią moterims būtų lengva vartoti kaip aspiriną. Ji norėjo tokio tabletės, kuri suteiktų moterims pigią, saugią, veiksmingą ir moterų kontroliuojamą kontracepciją. Jos paieškos baigėsi 1951 m., kai ji sutiko Gregory Pincusą (Gregorį Pinkusą), medicinos ekspertą žmogaus reprodukcijos srityje, kuris buvo pasirengęs imtis šio projekto. Netrukus po to ji surado tyrimų rėmėją: „International Harvester” paveldėtoją Katharine’ą McCormick (Kateriną Makormik). Jų bendradarbiavimas lėmė, kad 1960 m. JAV vaistų tarnyba patvirtino pirmąjį geriamąjį kontraceptiką „Enovid”. Išleidusi šias piliules į rinką, M. Sanger pasiekė savo gyvenimo tikslą – moterims pateikti „saugią ir veiksmingą kontracepciją”.
Pasiekta svajonė
M. Sanger ne tik sulaukė savo „stebuklingosios piliulės” įgyvendinimo, bet ir po ketverių metų, būdama 81 metų, tapo Komstoko įstatymų panaikinimo liudininke. 1965 m. Aukščiausiasis Teismas byloje „Grisvoldas prieš Konektikutą” nusprendė, kad privatus kontraceptinių priemonių naudojimas yra konstitucinė moterų teisė. Po metų, daugiau nei pusę amžiaus kovojusi už moterų teisę pačioms kontroliuoti savo vaisingumą, M. Sanger mirė pasiekusi savo tikslą, tačiau taip ir liko skerkiama daugelio katalikų už prarastas gyvybes.
