Iniciatyvą Seime imtis tyrimo dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) darbo aplinkybių bei klausimus dėl departamento veiklos Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis vadina žaidimu Rusijos propagandos naudai.
„Tai kas dabar yra daroma, tas visas vadinamas skandalas, tai yra žaidimas Rusijos propagandos naudai. Aš net neabejoju, kad šita istorija ir jos citatos tam tikros jeigu dar neatsidūrė, tai artimiausiu metu atidurs propagandiniame kare Rusijos, Baltarusijos“, – Žinių radijui penktadienį sakė jis.
„Teisine prasme tai yra nulinė istorija, pritempta istorija ir neturinti jokio realaus pagrindo“, – pažymėjo „darbietis“
Dalis politikų VSD veiklos aplinkybes siekia išsiaiškinti po to, kai vasarį pasirodė žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“.
Knygoje pateikiamas aukštas pareigas VSD užėmusio pareigūno liudijimas, jog jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis popieriaus lapus su daugybe pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“.
Nors VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikė raštą, kad buvo tikrintos visų kandidatų į prezidentus komandos ir rinkiminiai štabai, žurnalistai savo knygoje cituoja minėtą pranešėją, kuris tvirtina, jog tikrintas buvo tik prezidento Gitano Nausėdos štabas ir galimi rėmėjai.
Pranešėjas taip pat knygai liudijo, jog VSD direktoriaus pavaduotojas R. Bridikis patvirtino, kad sąrašai buvo gauti iš paties G. Nausėdos.
A. Mazuronio teigimu, valdantiesiems atsirado proga „atsikeršyti prezidentui“, jis taip pat pažymėjo, jog planuojamu tyrimu yra bandoma „nukreipti dėmesį nuo skandalo“.
„Geriausias būdas nugesinti vieną didelį skandalą tai yra sukurti dar didesnį skandalą. Man atrodo, mes dabar tą situaciją ir matom“, – kalbėjo jis.
Seimo opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija ketvirtadienį paskelbė pradėjusi rinkti parašus sukurti laikinajai komisijai, kuri aiškintųsi aplinkybes dėl galimo informacijos nutekinimo apie ikiteisminį tyrimą buvusiam parlamentarui Kristijonui Bartoševičiui.
Tyrimą jo atžvilgiu teisėsauga atlieka dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo.
A. Mazuronio teigimu, prašymo prisidėti prie parašų rinkimo frakcija kol kas nesulaukė.
„Tai kaip procesas vyksta, kaip „žalieji“ organizuoja tą procesą tai man susidaro toks jausmas, kad jiems tik proceso ir reikia, o ne galutinio rezultato“, – sakė politikas.
Opozicija iškėlė versiją, kad K. Bartoševičius galėjo būti perspėtas partiečių skubiai trauktis iš Seimo, kad jo mandatą panaikinus VRK generalinė prokurorė nebesikreiptų į Seimą dėl parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimo ir jo pavardė tyrime neiškiltų į viešumą.
Sausio 23 dieną, pirmadienį, K. Bartoševičius žiniasklaidai patvirtino atsistatydinantis dėl asmeninių priežasčių, tačiau paskelbus šią žinią į Seimą su prašymu panaikinti jo teisinę neliečiamybę tyrime dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus kreipėsi generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Vėliau paaiškėjo, kad sausio 20-ąją, kai K. Bartoševičius atsiuntė prašymą atsisakyti mandato, N. Grunskienė buvo susitikusi su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir generalinė prokurorė informavo apie ketinimus kreiptis dėl Seimo nario neliečiamybės panaikinimo. Abi jos tvirtina, kad Seimo nario pavardė tame susitikime įvardyta nebuvo, o tai padaryta tik sausio 23-iąją viešai.
Prokuratūra K. Bartoševičiui vasario 1 dieną pateikė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, nusikaltimai, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.
