Po mirtinos traukinio katastrofos Ispanijoje Kordobos vyskupas Jesús Fernándezas (Chesus Fernandesas) paragino rinktis tiesą, tylą ir atjautą, o ne politinius šūkius. Sausio 18 d. Adamuse įvykusi avarija nusinešė 45 žmonių gyvybes.
Po gedulingų Mišių už žuvusiuosius vyskupas pabrėžė, kad aukos ir jų artimieji nenori būti naudojami politinėms kovoms. Jo teigimu, šeimoms svarbiausia – pagarba, ramybė ir tikras žmogiškas artumas.
Apie šias patirtis vyskupas kalbėjo interviu žurnalistei iš laikraščio „El Comercio“. Tai buvo pirmasis jo pokalbis po, kaip jis pats sakė, skaudžiausio pamokslo per visą jo gyvenimą.
Vyskupas pasakojo, kad dienos po nelaimės buvo kupinos išsekimo ir sielvarto. Didžiąją laiko dalį jis praleido ligoninėse, lydėdamas šeimas, kurios vis dar laukė žinių apie savo artimuosius.
Pasak jo, daugeliu atvejų žodžiai buvo nereikalingi. Žmonėms labiausiai reikėjo, kad kas nors būtų šalia, klausytųsi ir leistų jiems gedėti savaip – kalbėti, tylėti ar verkti.
Žmonėms labiausiai reikėjo, kad kas nors būtų šalia, klausytųsi ir leistų jiems gedėti savaip – kalbėti, tylėti ar verkti.
Vyskupui ypač įsiminė vieno išgyvenusiojo istorija: prieš pat avariją jis matė savo motiną meldžiantis. Motina žuvo, tačiau vaikai liko gyvi, o vyras buvo įsitikinęs, kad motinos malda juos apsaugojo.
Jis taip pat pasakojo apie šešerių metų mergaitę, kuri po katastrofos viena klaidžiojo bėgiais, netekusi visos savo šeimos. Šios istorijos, pasak vyskupo, atskleidžia tragedijos mastą ir žmogišką skausmą.
Ne visi nukentėjusieji norėjo bendrauti su dvasininkais. Kai kurie reagavo pykčiu, netikėjimu ar visiška tyla, tačiau vyskupas pabrėžė, kad tokios reakcijos yra natūrali gedulo dalis ir turi būti gerbiamos.
Vyskupas taip pat ragino valdžios institucijas siekti visos tiesos apie nelaimės priežastis. Jo teigimu, tik visiškas skaidrumas gali padėti šeimoms išgyventi netektį ir užkirsti kelią panašioms tragedijoms ateityje.
Apibendrindamas jis sakė, kad ši katastrofa primena žmogaus gyvenimo trapumą. Tikintiesiems tai yra kvietimas pasitikėti Dievu, kuris lydi kančioje ir per žmonių gailestingumą parodo, kad mirtis neturi paskutinio žodžio.
