2025 metai politikoje vis ryškiau atsiskleidžia ne kaip triukšmingų, bet trumpalaikių skandalų seka, o kaip gilių struktūrinių lūžių laikotarpis. Tai metai, kai sprendimai – ir nepriimti sprendimai – ima formuoti ne tik artimiausią politinį ciklą, bet ir ilgalaikę valstybės bei Vakarų pasaulio kryptį.
Pateikiame svarbiausių įvykių panoramą, sudėliotą per politikų ir politologo pasisakymus.
Donaldo Trumpo sugrįžimas – Vakarų politinio pasaulio „perkrovimas“
Tarptautiniame kontekste vienu svarbiausių įvykių tapo Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus. Pasak Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nario Igno Vėgėlės, Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu vyko „geopolitinių lūžių ir didelio JAV susipriešinimo kontekste“, tačiau kartu reiškė ir aiškų vertybių sugrįžimą į tarptautinę politiką. Šis pokytis tapo signalu, kad globalioje politikoje vėl akcentuojami ne tik interesai, bet ir ideologinės kryptys.
Politologas Dovilas Petkus pabrėžia, kad D. Trumpo ir viceprezidento JD Vance inauguracija faktiškai pradėjo viso Vakarų politinio pasaulio „perkrovimą“. Naujo tipo JAV bendravimas su sąjungininkais, ekonominiai karai su Kinija ir ideologinis konfliktas su Europa sukėlė nepertraukiamą globalią nepasitenkinimo bangą, o pačias Jungtines Valstijas galutinai padalijo į dvi politines stovyklas. Šią poliarizaciją simboliškai įtvirtino ir Zohrano Mamdani išrinkimas Niujorko meru – radikalios kairiosios ideologijos pergalė svarbiausiame pasaulio kapitalizmo mieste.
Tuo pat metu Europoje, pasak politologo, reikšmingu signalu tapo „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) iškilimas į populiariausios partijos poziciją. Ilgą laiką politiškai izoliuota ir stigmatizuota jėga tapo nebeapeinama, o suvokiant Vokietijos svorį Europos Sąjungoje, tai gali turėti įtakos viso žemyno politinei krypčiai.
Konstitucinio Teismo sprendimas – visuomenės supriešinimas
Lietuvos vidaus politikoje 2025-ieji taip pat pažymėti sprendimais, turėsiančiais ilgalaikes pasekmes. I. Vėgėlė akcentuoja mokesčių reformą, įskaitant visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą, kaip tam tikrą susitaikymą su nykstančios tautos realybe.
Jo vertinimu, ateityje NT mokestis turės kompensuoti mažėjančią pajamų mokesčio bazę, tačiau kartu ši reforma jau dabar užprogramavo Lietuvos ekonomikos lėtėjimą 2027–2028 metais.
Kitas ryškus lūžis – partnerystės įteisinimas Konstitucinio Teismo sprendimu ir sąmoningas Seimo daugumos neveikimas. I. Vėgėlės teigimu, tai reiškia priešingą vertybinį vektorių nei JAV ir neišvengiamai gilins visuomenės susipriešinimą. Ši tema peržengė siaurą šeimos sampratos ribą ir tapo platesnio konflikto dėl suvereniteto ir demokratijos dalimi.
Tai ypač aiškiai išryškino Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Sinica, kuris teigia, jog vienadieniai skandalai – „čekiukai, balionai ar Vyriausybės formavimas“ – bus greitai pamiršti, tačiau Konstitucinio Teismo balandžio 17-osios sprendimas turės ilgalaikį poveikį. Jo vertinimu, šiuo sprendimu buvo paminta tiek Konstitucija, tiek tautos suverenumas, o jeigu niekas nesikeis, Lietuva rizikuoja iš esmės nebeatitikti demokratinės valstybės apibrėžimo.
Kartu 2025-ieji tapo istoriniai ir saugumo srityje. Rudenį priimtas sprendimas didinti gynybos biudžetą iki daugiau nei 5 procentų nuo BVP, V. Sinicos vertinimu, yra skausmingas, bet būtinas šuolis realios gynybos link, siekiant atgrasyti galimą agresorių ir išlaikyti JAV bei kitų partnerių paramą.
Vyriausybės žlugimas
Tačiau šių sprendimų fone ypač ryškiai išsiskiria tai, kas nebuvo padaryta. V. Sinica trečiuoju svarbiausiu 2025 metų „įvykiu“ įvardija visišką abejingumą Lietuvos demografinei situacijai. Nebuvo imtasi nei gimstamumo skatinimo, nei esminių veiksmų masinei imigracijai stabdyti, nors būtent demografija ilgainiui gali tapti didžiausiu valstybės saugumo iššūkiu.
Kiti politikos dalyviai taip pat akcentuoja krizes ir lūžio taškus. Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Martynas Katelynas tarp svarbiausių įvykių mini Gintauto Palucko atsistatydinimą ir Vyriausybės žlugimą, hibridinę balionų ataką, su kuria valstybė pirmą kartą susidūrė neturėdama veiksmingų atsako priemonių, bei rekordinį gynybos biudžetą.
Dovilas Petkus Lietuvos kontekste taip pat išskiria Palucko Vyriausybės žlugimą – pirmą tokį nuo 2006 metų, pasienio krizę su Baltarusija ir VNO uždarymus.
Tad 2025-ieji išryškėjo ne kaip vienadienių skandalų, bet kaip struktūrinių lūžių metai – tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje politikoje.
