Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Anuo metu Jėzus atvyko prie Galilėjos ežero. Jis užkopė ant kalno ir atsisėdo. Prie jo susirinko didžiulė minia, kuri atsigabeno su savimi raišų, luošų, aklų, nebylių ir daugel kitokių. Žmonės suguldė juos prie Jėzaus kojų, o jis pagydė juos. Minia stebėjosi, matydama nebylius kalbančius, luošius pasveikstančius, raišius tiesiai vaikščiojančius ir akluosius reginčius. Ir garbino žmonės Izraelio Dievą.
Susišaukęs mokinius, Jėzus tarė: „Gaila man minios, nes jau tris dienas žmonės pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Aš nenoriu paleisti jų alkanų, kad nenusilptų kelyje.“
Mokiniai jam atsakė: „Iš kur mums imti dykumoje tiek duonos, kad galėtume pasotinti šitokią minią?“
Jėzus paklausė: „Kiek turite duonos?“
Jie atsakė: „Septynis kepaliukus ir kelias žuveles.“
Jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. Tada paėmė septynis duonos kepaliukus ir žuvis, sukalbėjo padėkos maldą, laužė ir davė mokiniams, o mokiniai žmonėms. Visi valgė ir pasisotino. Ir surinko nulikusius kąsnelius, iš viso septynis pilnus krepšius.
„Kristus parodo, kad Jo gailestingumas pranoksta mūsų stoką: mes duodame tai, kas maža, o Jis grąžina tai, kas pripildo visus. Žmogus atiduoda trupinius, o Dievas grąžina pilnus krepšius.“
— Šv. Kirilas Aleksandrietis, Commentarius in Matthaeum
