„Jau esame panirę į Didžiosios savaitės dvasinę atmosferą, o nuo ketvirtadienio iki sekmadienio gyvensime svarbiausias liturginių metų dienas, švęsime Viešpaties kančios, mirties ir prisikėlimo slėpinius“, – sakė popiežius Pranciškus, pradėdamas Didžiojo trečiadienio bendrosios audiencijos katechezę.
Didysis penktadienis yra atgailos, pasninko ir maldos diena. Šventojo Rašto tekstai ir maldos mus veda į Kalvariją, kur susibūrę prie kryžiaus minėsime Kristaus kančią ir atperkančią mirtį. Melsdamiesi prie nukryžiuoto Dievo atvaizdo atsiminsime daugybę mūsų dienų nukryžiuotųjų, kuriuos tik jis vienas gali paguosti ir jų kančią padaryti prasmingą, sakė Pranciškus. Paaukotas ant kryžiaus Jėzus užbaiga Tėvo jam patikėtą darbą. Jis žengia į kančios bedugnę, į visas šio pasaulio nelaimes, jas atpirkdamas ir perkeisdamas. Jis išvaduoja kiekvieną iš mūsų iš tamsos galios, nuo išdidumo, įveikia mūsų nenorą būti Dievo mylimiems.
Didysis šeštadienis yra tylos diena. Visą Žemę gaubia didžiulė tyla. Pirmieji Jėzaus mokiniai prislėgti sielvarto ir pasimetę. Žodis tyli, Gyvenimas yra kape. Tie, kurie juo tikėjo, patiria sunkų išmėginimą, jaučiasi Dievo palikti našlaičiais. Šis šeštadienis taip pat yra Mergelės Marijos diena, sakė popiežius. Ji verkia, tačiau jos širdis kupina tikėjimo, vilties ir meilės. Jėzaus Motina sekė savo Sūnų kančios keliu. Tą tamsiausią pasaulio valandą ji tapo visų tikinčiųjų motina, Bažnyčios motina ir vilties ženklu visiems. Jos liudijimas ir užtarimas palaiko mus, kai prislegia gyvenimo kryžiaus našta.
Vėlų šeštadienio vakarą per Velykų budėjimo apeigas tamsą ir liūdesį išsklaidys skaisti šviesa ir džiugi „Aleliuja“ giesmė. Tikėjime susitiksime su prisikėlusiu Kristumi. Velykinis džiaugsmas tęsis visas penkiasdešimt dienų, iki Šventosios Dvasios atsiuntimo minėjimo. Tasai, kuris buvo nukryžiuotas, prisikėlė! Ši žinia išsklaidys visus neaiškumus, dvejones ir baimę. Prisikėlęs Kristus suteikia mums tikrumą, kad gėris visada triumfuoja prieš blogį, kad gyvenimas visada nugali mirtį ir kad kiekvieno iš mūsų tikslas nėra leistis vis žemyn ir žemyn, nuo liūdesio iki liūdesio, bet kilti į aukštumas.
Kristaus kryžius yra tarsi švyturys, rodantis kelią į uostą laivams, plaukiantiems audringa jūra.
„Brangieji broliai ir seserys, ir šių metų Velykas švęsime pandemijos sąlygomis. Kančioje, ypač kai kenčia skurdo, nelaimių ar konfliktų nukamuoti žmonės, šeimos ir tautos, Kristaus kryžius yra tarsi švyturys, rodantis kelią į uostą laivams, plaukiantiems audringa jūra. Kristaus kryžius yra nenuviliančios vilties ženklas. Jis mums byloja, kad nė viena ašara ir nė viena dejonė nenueis veltui dieviškajame išganymo plane. Prašykime Viešpatį, kad mus išmokytų jam tarnauti, jį atpažinti ir niekada jo neužmiršti“, – sakė popiežius Pranciškus, trečiadienio bendrosios audiencijos katecheze įvesdamas į Velykų tridienį.
