Praėjusių metų birželio 15 d. popiežiaus Pranciškaus išrinktas tituliniu Martanos arkivyskupu ir paskirtas apaštaliniu nuncijumi Ukrainoje, Visvaldas Kulbokas sako niekaip negalįs suprasti, kodėl XXI a. žmonija nesmerkia karo. Nors jis mano, kad taikos iniciatyvos šiuo metu yra beveik bejėgės, tačiau ir „maži lašai gali suskaldyti akmenį”.
Ne visi smerkia karą, sako V. Kulbokas
V. Kulbokas pastebi, kad ne visi žmonės yra už taiką, todėl trūksta vieningumo.
„Turime susivienyti visame pasaulyje ir pasakyti, kad esame prieš karą, – žurnalistams neseniai sakė V. Kulbokas. Jis pridūrė: „Mes karą priimame kaip savaime suprantamą dalyką, tačiau pažvelkime į internetą, įsijunkime televizorių, paskaitykime laikraštį, ir bus akivaizdu, kad ne visi smerkia karą. Tai savaime yra didžiulis iššūkis”.
Taikos iniciatyvos, anot V. Kulboko, yra būdas parodyti, kad nestovime nuošalyje karo akivaizdoje.
„Taikos eitynės šiuo metu atrodo kaip bejėgė iniciatyva, nes mes visi esame bejėgiai tokio karo akivaizdoje. Tačiau negalime stovėti nuošalyje ir stebėti”, – taip Kijeve vyksiančios akcijos už taiką metu, liepos 11 d., sakė apaštališkasis nuncijus Ukrainoje V. Kulbokas.
Akcijos organizatoriai, Europos nesmurtinių veiksmų judėjimas – 35 Italijos organizacijų susivienijimas – pastaruosius du mėnesius rengė susitikimus ir dialogus su Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijomis, kad užbaigtų organizuoti nesmurtines ir taiką palaikančias iniciatyvas. Demonstracijos metu 15 Italijos ir Europos aikščių buvo sujungtos su Kijevu.
Nesmurtinės veiklos skatinimas tik papildo pastangas dėl taikos
Pasak V. Kulboko, ukrainiečiai turi gintis patys, tačiau jis mano, kad įvairios kultūrinės ir pilietinės iniciatyvos, „turinčios lėtesnį, bet pasaulinį matmenį”, gali skatinti ir ginti taikos kūrimą.
„Viena vertus, net jei jaučiamės bejėgiai, jei esame tikintys, turime Dievą, kita vertus, turime visą tą pilietinę ir kultūrinę veiklą, prieštaraujančią smurtui. Ji nė kiek netrukdo tam, ką Ukraina, jos žmonės ir vyriausybė mano esant būtina daryti, kad apsigintų”, – sako V. Kulbokas. Taikos iniciatyvos tik papildo visas žmonių pastangas siekiant taikos.
Pasak arkivyskupo, kad būtų atkurta taika, būtina veikti vieningai, t. y. kad politiniai ir religiniai lyderiai, žiniasklaida ir pilietinė visuomenė dirbtų kartu, kad taikos raginimas būtų išgirstas vieningai.
„Nesmurtiniai veiksmai apima kultūrinį darbą, darbą su įvaizdžiu per žiniasklaidą, sąmoningumo ugdymą pilietinės ir tarptautinės visuomenės lygmeniu, ir šis darbas yra būtinas, nes priešingu atveju karą paliksime politikams ir kariuomenei – paliksime šį įsipareigojimą tik jiems. Vietoj to, mano nuomone, reikia dėti didžiules pastangas – dar didesnes nei dabar – ir dirbti kartu, kad visa žmonija susivienytų ne tik dėl šio karo Ukrainoje, bet ir dėl visų vykstančių karų, nes kai karai prasideda, kad jie turi būti kuo greičiau sustabdyti”.
Pacifistinių judėjimų eitynės papildo visas kitas pastangas, kuriomis siekiama taikos, mano prelatas V. Kulbokas.
Pasak arkivyskupo, net jei jaučiamės bejėgiai, galime daug nuveikti skatindami pilietinę ir kultūrinę poziciją, kuri atmeta prievartą. Tokia pozicija neprieštarauja tam, ką Ukraina, žmonės ir vyriausybė mano esant būtina daryti, kad apsigintų.
Šv. Benediktas
Liepos 11-oji yra šv. Benedikto, Europos globėjo, liturginio minėjimo diena ir žudynių Srebrenicoje 1995 m., didžiausių žudynių Europoje po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, metinės, todėl ir pasirinkta tokia diena mitingui už taiką Ukrainoje.
Apmąstydamas šv. Benediktą ir jo reguliarų sąžinės tyrimą, V. Kulbokas sakė, kad su savo sąžine kiekvienas žmogus turėtų dirbti kasdien.
Kol dar ne visa žmonija vieningai smerkia karą ir siekia taikos, vis dar negalime sakyti, jog padarėme viską, ką galime, – sakė V. Kulbokas katalikų žurnalistams. Negalime sakyti, kad štai, mano sąžinė švari, nes dirbu taikos labui, o kiti tegu tvarkosi su savo sąžine ir Dievu patys. Ne – mes esame bendrai atsakingi už vaikų mirtis, šimtų ir tūkstančių nekaltų vaikų, kurie žuvo dėl karo, mano nuncijus.
Kol dar ne visa žmonija vieningai smerkia karą ir siekia taikos.
Nuncijus žurnalistams sakė, kad nesmurtinė veikla apima kultūrinį darbą, viešosios nuomonės formavimą per žiniasklaidą, sąžinės sąmoningumo ugdymą pilietinės ir tarptautinės visuomenės lygmeniu, ir šis darbas yra būtinas, nes, priešingu atveju, taikos kūrimo klausimai būtų palikti tik politikų ir kariuomenės rankose.
Arkivyskupas yra įsitikinęs, kad kaip tik dabar reikia dirbti kartu, siekiant, kad visa žmonija vieningai smerktų ne tik šį karą Ukrainoje, bet ir visus karus, nes karai niekada neprasideda savaime, o kai jie prasideda, reikia siekti kuo greičiau juos nutraukti.
„Be abejo, tai kokybiškai labai skiriasi nuo atsakomybės tų, kurie pradėjo karą, arba tų, kurie jį skatina ar remia, – sakė jis. Ir vis dėlto tai yra atsakomybė.”
Karo ir uolos palyginimas
A. Kulbokas katalikų žurnalistams sakė nesąs toks naivus, kad tikėtųsi, jog įvairūs renginiai už taiką ją atkurs.
Karas yra kietas kaip uola, tačiau vienas vandens lašas po kito bei nuolat, arkivyskupo manymu, turi galios tą uolą suskaldyti. Kiekviena malda už taiką, kiekvienas mažytis veiksmas, kiekviena dialogo pastanga ir yra tie lašai.
Kalbėdamas apie tai, ką eiliniai katalikai gali padaryti, kad padėtų užbaigti karą, V. Kulbokas pabrėžė asmeninės maldos svarbą.
Maldos „yra labai svarbios, ir visų pirma jos turi būti iš širdies, susivienijusios su šiame kare žuvusiais vaikais. Jei meldžiamės visa širdimi, susivieniję su jais ir jų malda, mūsų malda tampa be galo galinga, nes vaikai yra nekaltesni už bet kurį iš mūsų, ir mes žinome, kad jie yra Tėvo akivaizdoje.
Žmonija turi susivienyti, kad pasakytų, jog yra prieš karą, ragina V. Kulbokas.
Dialogo kol kas nėra
Ukraina šiomis dienomis yra apšaudoma, žūsta civiliai gyventojai, bombardavimai atitolina taikos projektų įgyvendinimą. Tačiau Dievui nėra neįmanomų dalykų, sako nuncijus. Tikintieji ir netikintieji turi įnešti savo indėlį, paremti nesmurtinius veiksmus.
„Tikintieji ir netikintieji kartu gali paremti nesmurtinius veiksmus, kurie nėra nei politiniai, nei kariniai. Tačiau jie veikia kitoje sferoje, kitoje dimensijoje. Tai veiksmai, kuriais veikiama sąžinė, didinamas žmonių sąmoningumas ir skatinamas dialogas. Žinoma, net ir čia dialogas neegzistuoja, jei nėra atvirumo ir noro iš visų pusių, o šiuo metu, deja, jo nėra. Tačiau jei nėra atvirumo, tai nereiškia, kad turime pasiduoti”, – ragina V. Kulbokas.
NEturime liautis ieškoję būdų, kaip atkurti taiką.
Nors tikinčiųjų indėlis į taiką visų pirma yra malda, sako prelatas, reikalinga humanitarinė pagalba, jei tik įmanoma, nes ji yra meilės broliui išraiška ir būdas užlopyti žaizdas.
V. Kulbokas toliau skatina galvoti, ką dar galime padaryti taikos labui. Jis mano, kad karas rodo, kad žmonija kažkur padarė klaidą, patyrė nesėkmę, tačiau tai dar nereiškia, kad turime liautis ieškoję būdų, kaip atkurti taiką.
Tikisi popiežiaus vizito Ukrainoje
Dėl galimo popiežiaus Pranciškaus vizito į Ukrainą nuncijus sako negalįs pasakyti kažko naujo, nei pasakė Švento Sosto santykių su valstybėmis sekretorius, britų arkivyskupas Paulas Gallagheris (Polas Galageris), anksčiau sakęs, kad negali atmesti galimybės, jog pontifikas iki rugpjūčio mėnesio apsilankys Ukrainos žemėje.
Visų pirma turės būti įvertinta popiežiaus fizinė sveikata.
Šventasis Tėvas ir Šventasis Sostas įvertins, kada kelionė į Ukrainą bus įmanoma, žurnalistams sakė V. Kulbokas. Jis sako, kad noras iš Šventojo Tėvo pusės yra, bet kol kas nežinoma, kada konkrečiai kelionė įvyks.
„Tikiuosi, kad kuo greičiau. Aš asmeniškai to tikiuosi”, – interviu pabaigoje žurnalistams pridūrė V. Kulbokas.
Iki išrinkimo arkivyskupu ir paskyrimo apaštaliniu nuncijumi, prelatas V. Kulbokas dirbo nunciatūrose Libane, Nyderlanduose, Rusijos Federacijoje, Vatikano valstybės sekretoriato skyriuje ryšiams su valstybėmis bei nunciatūroje Kenijoje.
