Kaskart, kai Angela Merkel žiniasklaidoje paneigia savo klaidas dėl Rusijos, vis labiau netenkame pasitikėjimo Vokietija, rašo Marek A. Cichocki.
Dešimtmečius Prancūzija ir Vokietija buvo laikomos Europos integracijos proceso lyderėmis. Siekdamos pabrėžti savo svarbą, jos kartais ieškojo savo ekonominių sąjungų su Kinija ir Rusija, siekė atsiriboti nuo JAV.
Karas Ukrainoje parodė, kad šis Europos lyderystės modelis išseko. Dabar kyla klausimas, ar tai pakeis dabartinę tvarką Europoje ir atsiras nauja pusiausvyra saugumo politikos, JAV buvimo Europoje ir Rusijos bei Kinijos keliamų grėsmių atžvilgiu.
Vienas iš pagrindinių veiksnių yra ES valstybių, atsakingų už saugumo ir energetikos politiką, patikimumo praradimas po Rusijos invazijos į Gruziją 2008 m. Be patikimumo negali būti lyderystės; be to, kadaise prarastam patikimumui atkurti prireikia dešimtmečių.
Be patikimumo negali būti lyderystės; be to, kadaise prarastam patikimumui atkurti prireikia dešimtmečių
Šiandien tokios sąvokos kaip ES strateginė partnerystė, saugumo garantijos iš Berlyno ar Paryžiaus ir planai vienbalsiškumą pakeisti daugumos balsavimu tiesiog klimpsta – niekas Vidurio ar Rytų Europoje jų negali priimti rimtai.
Būtent Vokietijai tenka didžiausias išbandymas siekiant atgauti patikimumą. Kad išlaikytų tą egzaminą, reikia atlikti tris dalykus. Pirma, ji turi atlikti nuodugnią savo klaidų analizę, tokią kaip „Nord Stream“ projektas. Antra, ji turi atstatyti savo karinius pajėgumus, kad galėtų paremti NATO rytinį flangą, ir galiausiai, ji turi atsisakyti bet kokios energetinės priklausomybės nuo Rusijos.
Deja, su kiekvienu buvusios kanclerės Angelos Merkel pasirodymu žiniasklaidoje mažėja tikimybė, kad Vokietija pasimokys iš praeities klaidų, susijusių su Rusija. Visai ES būtų labai žalinga, jei dabartinė Prancūzijos ir Vokietijos lyderystė būtų išlaikyta, nepaisant visiško jos patikimumo praradimo.
