Popiežiaus Leono XIV sprendimas pačiam pranešti, kad jam bus atlikta operacija ir pašalintas viename plautyje aptiktas mazgelis, įvertintas kaip precedento neturintis atvirumo gestas šiuolaikinėje popiežystės istorijoje.
Netikėtas pranešimas sekmadienį, spalio 11 d., nustebino šimtus maldininkų, susirinkusių Šv. Petro aikštėje į „Viešpaties angelo“ maldą.
Tiesiogiai prabilęs apie savo sveikatą, popiežius nukrypo nuo ilgalaikės Vatikano praktikos apie pontifikų ligas ir gydymą skelbti tik ribotą informaciją.
Tradiciškai apie popiežių sveikatą būdavo atskleidžiama nedaug. Dešimtmečius apie jų ligas ir gydymą ligoninėje pranešta tik bendrais bruožais, o kartais visuomenei pateikta ne visa informacija.
Pavyzdžiui, 1992 m. šv. Jonas Paulius II paskelbė vyksiantis į ligoninę medicininiams tyrimams, tačiau nepaaiškino jų priežasties. Tik po trijų dienų Vatikanas pranešė, kad popiežiui atlikta operacija ir iš storosios žarnos pašalintas gerybinis auglys.
Tradiciškai apie popiežių sveikatą būdavo atskleidžiama nedaug. Dešimtmečius apie jų ligas ir gydymą ligoninėje pranešta tik bendrais bruožais, o kartais visuomenei pateikta ne visa informacija.
Popiežiaus Pranciškaus pontifikato metais apie pontifiko sveikatą pradėta informuoti atviriau. Jam gydantis ligoninėje, Šventasis Sostas skelbdavo medicininius biuletenius apie jo būklę, o kai kuriais atvejais informaciją žiniasklaidai pateikdavo ir jį gydę medikai.
Buvo paviešinta ir nerimą keliančių detalių, tarp jų – kvėpavimo sutrikimų krizės per paskutinę Pranciškaus ligą prieš jo mirtį 2025 metais. Vis dėlto informacija ir toliau daugiausia būdavo perduodama oficialiais Vatikano kanalais, o ne paties popiežiaus.
Ankstesniais dešimtmečiais popiežių sveikatą gaubęs slaptumas yra sukėlęs ir kontroversijų. Vienas žinomiausių pavyzdžių – Jono Pauliaus I mirtis 1978 metais. Po jo mirties, praėjus vos 33 dienoms nuo išrinkimo popiežiumi, paskelbta nedaug informacijos, todėl daugelį metų kilo klausimų ir spėlionių apie mirties aplinkybes.
Šiame istoriniame kontekste Leono XIV sprendimas pačiam paskelbti apie būsimą operaciją laikomas reikšmingu pokyčiu.
EWTN News kalbinti aukšto rango kardinolai teigė, kad toks popiežiaus žingsnis rodo besikeičiantį Vatikano požiūrį į komunikaciją apie pontifiko sveikatą.
Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos prefektas emeritas kardinolas Michaelas Czerny (Maiklas Černis) šį sprendimą susiejo su popiežiaus Pranciškaus enciklikoje „Fratelli tutti“ pabrėžiama brolybės dvasia.
„Žvelgiant „Fratelli tutti“ dvasia, pasidalyti žinia apie savo ligą su tais, kuriems tu rūpi, yra brolybės ženklas“, – sakė M. Czerny.
„Žvelgiant „Fratelli tutti“ dvasia, pasidalyti žinia apie savo ligą su tais, kuriems tu rūpi, yra brolybės ženklas“, – sakė M. Czerny.
„Sakyti, kad popiežius Leonas rūpi visam pasauliui, nėra perdėta – tai faktas. Todėl jo atvirumą ir skaidrumą laikau ir nuolankumo, ir tiesos išraiška“, – pridūrė jis.
Kardinolas pabrėžė, kad po popiežiaus pranešimo kilęs susirūpinimas ir maldos atspindi Bažnyčios bei platesnės žmonių bendruomenės ryšį su Petro įpėdiniu.
„Dabar kiekvienas susirūpinimo jausmas, kiekviena vilties kupina malda yra žmonijos bendrystės su gerbiamu vadovu ir tėvu, apie kurį žinome, kad jis mus myli, išraiška“, – kalbėjo jis. „Telaimina Dievas popiežių Leoną ir tesugrąžina jį mums tokį pat sveiką kaip anksčiau!“
Antradienio popietę M. Czerny įteiktas pirmasis popiežiaus Leono XIV tvarumo medalis. Ceremonija vyko Kastel Gandolfo popiežiškųjų vilų teritorijoje esančiame „Borgo Laudato Si’“. Buvo numatyta, kad joje dalyvaus ir popiežius, tačiau dėl operacijos jo dalyvavimas atšauktas.
Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektas kardinolas Victoras Manuelis Fernandezas (Viktoras Manuelis Fernandesas) aiškino, kad tiesiogiai iš popiežiaus išgirsta žinia jam sukėlė skausmingą nuostabą, baimę ir brolišką prieraišumą, tačiau kartu – artumo ir nuoširdumo jausmą.
„Tiesiogiai iš popiežiaus išgirsta žinia mane skaudžiai nustebino, sukėlė baimę ir brolišką prieraišumą, bet kartu pajutau artumą, betarpiškumą, atvirumą be kaukių ir didelį nuoširdumą mūsų atžvilgiu“, – dalinosi V. M. Fernandezas.
„Neįmanoma nepasijusti asmeniškai paliestam, kai girdi popiežių taip atvirai kalbant apie savo būklę, pripažįstant savo kūno trapumą ir kartu išlaikant ramų pasitikėjimą“, – pridūrė jis.
„Neįmanoma nepasijusti asmeniškai paliestam, kai girdi popiežių taip atvirai kalbant apie savo būklę, pripažįstant savo kūno trapumą ir kartu išlaikant ramų pasitikėjimą“, – kalbėjo Fernandezas.
Pasak kardinolo, paradoksalu, tačiau ši nerimą kelianti žinia dar labiau sustiprino bendrystės Bažnyčioje jausmą. „Paslaptingu būdu bloga žinia tampa giliai išgyvenama bažnytinės bendrystės ir meilės mus vienijančiam tėvui išraiška“, – aiškino jis. „Labai stipriai pajutau, kaip svarbu Bažnyčiai turėti tokį tėvą.“
Tokijo arkivyskupas ir „Caritas Internationalis“ prezidentas kardinolas Tarcisio Isao Kikuchi (Tarsisijas Isao Kikučis), pirmadienį, spalio 12 d., susitikęs su popiežiumi, papasakojo apie jo savijautą.
Pasak T. I. Kikuchio, audiencija buvo suplanuota gerokai iš anksto. Tai kasmetinis susitikimas, per kurį „Caritas Internationalis“ prezidentas ir generalinis sekretorius popiežiui pristato organizacijos veiklą.
„Šventasis Tėvas buvo toks kaip visada – ramus, be jokių ligos požymių“, – EWTN News sakė T. I. Kikuchis. „Jis patikino mane, kad tai nedidelė operacija, kad nejaučia jokių sveikatos sutrikimų ir nusprendė ją atlikti kuo greičiau, kad nereikėtų keisti planuojamo pastoracinio vizito į Lotynų Ameriką“, – pasakojo kardinolas.
Popiežiaus kelionė į Pietų Ameriką numatyta lapkričio 6–17 dienomis.
T. I. Kikuchis taip pat pasakojo pajuokavęs su Leonu XIV dėl jo sprendimo viešai pranešti apie operaciją. „Juokaudamas jam pasakiau, kad sprendimas apie tai paskelbti viešai buvo išmintingas, nes taip galima išvengti žmonių spėlionių, kas bus kitas popiežius. Tai išgirdęs jis nusišypsojo“, – prisiminė kardinolas. „Tačiau iš tiesų manau, kad tai buvo labai išmintingas sprendimas, padėsiantis išvengti spėlionių ir gandų“, – pridūrė jis.
Kardinolo pasakojimas leidžia manyti, kad Leonas XIV informaciją apie savo sveikatą paviešino ne tik norėdamas informuoti tikinčiuosius, bet ir siekdamas užkirsti kelią gandams apie popiežystės ateitį.
EWTN News kalbintų kardinolų vertinimu, šis pranešimas žymi reikšmingą Vatikano komunikacijos pokytį: popiežius pasirinko atvirai kalbėti apie savo pažeidžiamumą, kartu išreikšdamas pasitikėjimą gydymu ir ketinimą tęsti savo tarnystę.
