Krikščionys ir kitų religinių mažumų atstovai Pakistane tebepatiria diskriminaciją ir smurtą. Tai atskleidžia Pakistano vyskupų konferencijos Teisingumo ir taikos komisijos ataskaita, kurią gavo katalikiška paramos organizacija „Pagalba stokojančiai Bažnyčiai“ (ACN). Organizacija jau daugelį metų remia komisijos veiklą ir žmogaus teisių gynimą Pakistane. Naujojoje ataskaitoje dokumentuojami 2025 m. žmogaus teisių pažeidimai. Ypatingą susirūpinimą kelia itin griežtas piktžodžiavimo įstatymų taikymas, taip pat moterų ir mergaičių grobimai, priverstiniai atsivertimai ir priverstinės santuokos.
„Pakistanas yra šalis, apdovanota kultūrų įvairove ir giliu religiniu paveldu. Tačiau pačioje jos šerdyje slypi nerimą keliantis prieštaravimas“, – ataskaitos įžangoje rašo komisijos pirmininkas, Haidarabado vyskupas Samsonas Shukardinas (Samsonas Šukardinas). Pasak jo, politikai ir musulmonų dvasininkai ne kartą viešai skelbė, kad Pakistanas yra „musulmonų šalis musulmonams“, taip ignoruodami likusius tris procentus šalies gyventojų. Iš maždaug 248 mln. Pakistano gyventojų krikščionys sudaro mažiau nei 2 proc., o budistai ir hinduistai kartu – apie 1 proc.
2025 m. nužudyti du krikščionys
Ataskaitoje, be kita ko, dokumentuojamos dviejų krikščionių žmogžudystės. Katalikas žemės ūkio darbininkas Kashif Masih (Kašifas Masihas) 2025 m. gegužės 12 d. mirė Sialkoto rajone, Pandžabo provincijoje Rytų Pakistane, po sunkaus fizinio smurto. Pasak jo brolio, darbdavys ir keli kiti vyrai apkaltino jį pavogus mobilųjį telefoną.
Afzal Masih (Afzalas Masihas) buvo nužudytas 2025 m. rugsėjo 7 d. Jis su piligrimų grupe iš Lahoro vyko į Marijos šventovę Mariamabade, taip pat esančią Pandžabo provincijoje. Vieno bendrakeleivio teigimu, užpuolikai iš pradžių priekabiavo prie grupėje buvusių moterų, o A. Masihui įsikišus jį sumušė. Vėliau, piligrimams dar kartą sustojus, užpuolikai panaudojo šaunamąjį ginklą. A. Masihas žuvo, o jo pusbrolis buvo sunkiai sužeistas.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad atsakas į 2023 m. rugpjūčio 16 d. Džaranvalos mieste įvykusius išpuolius ir jų ištyrimas tebėra nepakankami. Po dviejų krikščionių apkaltinimo piktžodžiavimu minios plėšė ir padeginėjo bažnyčias bei krikščionių namus. „Pagalbos stokojančiai Bažnyčiai“ duomenimis, buvo apgadintos 26 bažnyčios ir apie 80 gyvenamųjų namų.
Piktžodžiavimo įstatymais piktnaudžiaujama sprendžiant asmeninius konfliktus
Ataskaitos duomenimis, 2025 m. aštuoniems krikščionims buvo pareikšti kaltinimai dėl piktžodžiavimo. Dar du krikščionys, anksčiau apkaltinti piktžodžiavimu, buvo paleisti už užstatą, o aštuoni dėl tokių kaltinimų išteisinti.
Pakistano piktžodžiavimo įstatymai, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, numato bausmes iki įkalinimo iki gyvos galvos ar net mirties bausmės. Nedideli reikalavimai kaltinimams pareikšti sudaro sąlygas šiais įstatymais piktnaudžiauti, pavyzdžiui, persekiojant religines mažumas ar sprendžiant asmeninius konfliktus. Nuo tokio piktnaudžiavimo nukenčia ir musulmonai. „Pagalba stokojančiai Bažnyčiai“ šią problemą stebi jau daugelį metų.
Kaip teigiamą ženklą ataskaitos autoriai vertina vyriausybės paskelbtus planus imtis naujų apsaugos priemonių. Jomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui piktžodžiavimo įstatymais ir paspartinti bylų nagrinėjimą.
Nepilnametės mergaitės grobiamos ir verčiamos tuoktis
Kita svarbi ataskaitos tema – smurtas prieš religinių mažumų moteris ir mergaites. Komisija nurodo, kad 2025 m. užfiksavo 35 tokius incidentus. Dokumentuojami pagrobimai, po kurių sekė priverstiniai atsivertimai ir priverstinės santuokos.
Kai kuriais atvejais valdžios institucijos stojo pagrobėjų pusėn ir atsisakė registruoti nepilnamečių mergaičių tėvų skundus. Tačiau ataskaitoje minimi ir nukentėjusiosioms palankūs teismų sprendimai: teisėjai atsisakė perduoti nepilnametes tariamiems sutuoktiniams ir leido joms grįžti į šeimas. Kai kuriais atvejais nusikaltėliai buvo nuteisti.
Pažanga stiprinant apsaugą nuo diskriminacijos
Ataskaitoje pažymimi ir teigiami pokyčiai. Pandžabo provincijos mažumų reikalų ministras krikščionių bendruomenės indėlį pavadino „pavyzdiniu“ ir pareiškė, kad mažumų apsauga yra viena svarbiausių provincijos valdžios užduočių.
Be to, 2025 m. teismas uždraudė darbo skelbimuose, kuriuose ieškoma valytojų, vartoti formuluotę „tik krikščionims“. Taip buvo uždrausta daugelį metų darbo rinkoje gyvavusi diskriminacinė praktika.
Vis dėlto vyskupo S. Shukardino kritika išlieka griežta. Religinių mažumų atskirtį jis pavadino „sąmoningu Pakistano daugiareligės tikrovės neigimu“. Ataskaitoje „Religijos laisvė pasaulyje 2025“ organizacija „Pagalba stokojančiai Bažnyčiai“ Pakistaną priskiria „persekiojimo“ kategorijai – aukščiausiai religijos laisvės ribojimo kategorijai.
