Nyderlandų kardinolas, Utrechto arkivyskupas Willemas Jacobusas Eijkas (Willemas Jacobusas Eijkas) perspėjo, kad ten, kur neigiama Kūrėjo egzistencija, valstybė – autokratiniu būdu arba remdamasi demokratinės daugumos valia – ima spręsti, kokios teisės priklauso žmogui ir kokių pareigų iš jo galima reikalauti. Pasak kardinolo, tokiu atveju valstybė gali imti spręsti net ir tai, ar negimę vaikai turi teisę į apsaugą. Utrechto arkivyskupas apie tai ketvirtadienį kalbėjo interviu Italijos portalui „La Nuova Bussola Quotidiana“.
„Jei neigiama Kūrėjo ir kūrinijos egzistencija, tuomet valstybė – autokratiniu būdu arba remdamasi demokratinės daugumos valia – nustato, kokios teisės priklauso žmogui ir ko iš jo galima reikalauti“, – sakė W. J. Eijkas. „Todėl valstybė, pavyzdžiui, gali nuspręsti, kad tam tikromis aplinkybėmis negimusiems vaikams gali būti paneigta teisė į apsaugą.“
Interviu surengtas prieš penktadienį 21 val. numatytą kardinolo paskaitą, kuria bus pradėtas vaizdo kursas apie Bažnyčios socialinį mokymą. W. J. Eijko pranešimo tema buvo „Socialinė tvarka pagal Bažnyčios socialinį mokymą“.
Paklaustas apie įtampą tarp prigimtinės teisės sampratos ir šiuolaikinės valstybės požiūrio, pagal kurį normas nustato valdantieji arba demokratinė dauguma, kardinolas atkreipė dėmesį į kūrinijos tvarką.
„Prigimtinis moralinis įstatymas kyla iš to, kad tiek visatą, tiek žmogų sukūrė Dievas. Būtent Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą ir panašumą, todėl suteikė jam neliečiamą orumą. Šis orumas yra žmogaus teisių ir pareigų šaltinis“, – aiškino W. J. Eijkas.
Pasak kardinolo, ši įtampa gali būti įveikta tik tuomet, kai valstybė pripažįsta, kad žmogaus teisių ir pareigų šaltinis yra Dievas, o teisėkūra turi šiomis teisėmis ir pareigomis remtis.
„Mes, krikščionys, turime nepaliaujamai, be baimės ir aiškiai visiems skelbti tiesą, kad žmonės suvoktų: žmogaus orumo šaltinis yra Kūrėjas, o ne valstybė“, – pabrėžė jis.
„Mes, krikščionys, turime nepaliaujamai, be baimės ir aiškiai visiems skelbti tiesą, kad žmonės suvoktų: žmogaus orumo šaltinis yra Kūrėjas, o ne valstybė“, – pabrėžė KARDINOLAS.
Aiškindamas, ką vadina tvarkinga visuomene, W. J. Eijkas teigė: „Tvarkinga visuomenė yra tokia, kurios organizacija ir struktūra galiausiai remiasi kūrinijos tvarka, tai yra tuo sumanymu, kurį Dievas turėjo kurdamas pasaulį. Netvarkinga visuomenė, priešingai, yra tokia, kurioje kūrinijos tvarka negerbiama ir elgiamasi priešingai tam sumanymui, kurį Dievas turėjo kurdamas pasaulį.“
„Abejingumas kūrinijos tvarkai turi rimtų padarinių visuomenei“, – tęsė kardinolas. „Tai matyti jau iš pirmųjų žmonių istorijos: po nuopuolio jie nutolsta vienas nuo kito ir ima vienas kitam priešintis.“
Tvarkingos visuomenės pagrindu W. J. Eijkas įvardijo katalikų socialinio mokymo principus.
„Pirmiausia visada turi būti gerbiamas pamatinis žmogaus orumas. Jis yra kitų socialinio mokymo principų pagrindas. Tai rūpinimasis bendruoju gėriu, subsidiarumo ir solidarumo principai bei pirmenybinis pasirinkimas vargšams“, – sakė kardinolas.
