Kunigui laikas poilsiui nėra „prabanga“, pabrėžė Vatikano Evangelizacijos dikasterijos sekretorius, ragindamas kunigus skirti laiko sveikam poilsiui nuo kasdienės tarnystės ir taip rūpintis savo fizine bei psichikos sveikata.
Kalbėdamas per šešių savaičių ugdymo programos, skirtos kunigiškojo gyvenimo Nigerijoje klausimams nagrinėti, pradžią arkivyskupas Fortunatus Nwachukwu (Fortunatus Nvačukvu) aptarė pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų narių patiriamus psichikos sveikatos sunkumus. Jis pažymėjo, kad kunigams poilsis būtinas lygiai taip pat, kaip savo tarnystės metu ilsėdavosi pats Jėzus.
„Taigi poilsis kunigo gyvenime nėra prabanga – jis būtinas fizinei ir psichikos sveikatai“, – sakė arkivyskupas. Pasak jo, neseniai paskelbta žinia apie Vokietijos vyskupo Karl-Heinzo Wiesemanno (Karlo-Hainco Vyzemano) atsistatydinimą po ilgalaikės didelės psichologinės įtampos „laiku primena, kad kunigai ir vyskupai nėra atsparūs išsekimui, depresijai ar perdegimui“.
„Mums reikia tinkamo poilsio, sveikų ribų, palaikančių santykių ir, kai būtina, profesionalios pagalbos. Rūpinimasis savimi nėra pasitraukimas iš tarnystės – jis padeda mums išlikti pakankamai sveikiems, kad galėtume tarnauti“, – per rugpjūčio 26 d. nuotoliniu būdu surengtą programos pristatymą pabrėžė Nigerijoje gimęs Vatikano pareigūnas.
Programos rengėjai, atsižvelgdami į didėjantį susirūpinimą katalikų kunigų psichikos sveikata, siekia nagrinėti kunigiškojo gyvenimo klausimus, pirmiausia – Nigerijoje.
Pasak organizatorių, programos dalyviai analizuos „gyvenimo kokybę, tarnystę, džiaugsmą, siekius, baimes ir nerimą“, kurie, jų teigimu, „vis labiau persmelkia kunigo gyvenimą ir tarnystę“.
Programos tema – „Visiškai gyvi Kristuje: rūpinimasis savimi – kunigas kaip gyva dovana“. Joje taip pat bus nagrinėjami rūpinimosi savimi, dvasinio atsinaujinimo, emocinės gerovės, perdegimo, sveikų santykių ir Bažnyčios misijos vykdymo su pasitikėjimu bei džiaugsmu klausimai.
Ugdymo programos dalyviai galės naudotis mokomąja medžiaga ir gaus dalyvavimo pažymėjimą.
Savo pranešime Nwachukwu prisiminė padėtį Abos vyskupijoje ir pažymėjo, kad daugelio kunigų mirties amžius rodo būtinybę daugiau dėmesio skirti dvasininkų sveikatai ir gerovei.
„Kiekvieną kartą, kai apsilankau Abos vyskupijos kunigų kapinėse prie katedros, mane pribloškia ir nuliūdina ten jau palaidotų kolegų amžius“, – sakė Vatikano pareigūnas, kuris taip pat yra Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas prie Jungtinių Tautų ir specializuotųjų institucijų Ženevoje. Į šias pareigas jis buvo paskirtas 2021 metų gruodį.
Pasak jo, daugelis kunigų mirė nesulaukę 50 metų. „Tik labai nedaugelis sulaukė 60 ar 70 metų“, – sakė jis.
Nwachukwu taip pat atkreipė dėmesį, kad vis daugiau jaunų kunigų susiduria su psichikos sveikatos sunkumais, ir iškėlė klausimą, ką būtų galima padaryti siekiant pakeisti šią padėtį.
Pasak jo, kalbama ne apie abejojimą Dievo valia, bet apie tai, kaip rimtai Bažnyčia vertina Jėzaus mokymą ir jo pavyzdį, susijusį su rūpinimusi savimi tų, kuriems patikėta tarnystė.
Nwachukwu apmąstė Evangelijos pagal Morkų 6, 31–32 eilutes kaip svarbų tekstą, padedantį suprasti poilsio reikšmę kunigiškoje tarnystėje. Šioje ištraukoje Jėzus savo mokiniams sako: „Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite.“
Nigerijos Bažnyčios hierarchas paaiškino, kad Jėzus pakvietė mokinius trumpam atsitraukti nuo tarnystės ir kartu su juo pailsėti. Jis pažymėjo, kad ir pats Jėzus parodė poilsio svarbą, ypač gavęs žinią apie savo giminaičio Jono Krikštytojo mirtį.
Arkivyskupo teigimu, Evangelijų pasakojimai rodo, kad Jėzaus pasitraukimas buvo susijęs ir su sielvartu, ir su tarnystės reikalavimais.
Arkivyskupo teigimu, Evangelijų pasakojimai rodo, kad Jėzaus pasitraukimas buvo susijęs ir su sielvartu, ir su tarnystės reikalavimais.
Pasak jo, Evangelijoje pagal Matą Jėzaus pasitraukimas minimas po to, kai jis sužino apie Jono Krikštytojo mirtį, o Morkus ir Lukas kvietimą pailsėti sieja su mokinių sugrįžimu sėkmingai atlikus misijinę užduotį.
Mokiniai buvo taip užsiėmę savo misija, kad „daugybė žmonių ateidavo ir išeidavo, ir jiems nebūdavo kada nė pavalgyti“, priminė jis. Jų misija apėmė demonų išvarymą, ligonių patepimą aliejumi ir jų gydymą.
Nwachukwu teigė, kad ši patirtis suteikia svarbią pamoką kunigams, kurie visomis jėgomis atsiduoda tarnystei.
„Dievo duotai energijai reikia Dievo nurodytos krypties“, – sakė jis ir paaiškino, kad jėga, užsidegimas ir ryžtas turi būti nukreipti į žmogaus pašaukimą ir misiją. Priešingu atveju, perspėjo arkivyskupas, ši energija gali lengvai būti nukreipta kitur.
Pasak jo, tinkamai nukreipta dvasinė energija gali vesti žmogų pas Kristų ir suteikti jam galimybę atvesti pas Kristų kitus.
Arkivyskupas prisiminė popiežiaus Benedikto XVI homiliją, pasakytą per jo vyskupo šventimus 2013 metų sausio 6 dieną. Joje velionis popiežius dvasinį išminčių nerimą apibūdino kaip jėgą, paskatinusią juos keliauti iš Rytų ieškant naujagimio Jėzaus.
Pasak Nwachukwu, toks dvasinis nerimas savo išsipildymą atranda Kristuje.
Arkivyskupas taip pat apmąstė Jėzaus kvietimą Evangelijoje pagal Matą 11, 28: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!“
Jis perspėjo, kad poilsis, atsietas nuo Kristaus, kunigams gali būti žalingas, ir pabrėžė, kad Jėzaus siūlomas poilsis nėra vien pabėgimas nuo darbo, bet atsinaujinimo šaltinis.
Jis paaiškino, kad šioje ištraukoje vartojamas graikiškas posakis „kagō anapausō humas“ reiškia „ir aš jus atgaivinsiu“. Pasak jo, veiksmažodis „anapauō“ perteikia atgaivinančio, jėgas atkuriančio poilsio prasmę.
Nwachukwu teigimu, kunigams toks poilsis turėtų apimti laikotarpius, kai atsitraukiama nuo įprastos kasdienės veiklos, kad būtų galima fiziškai atsigauti ir sustiprinti ryšius su Dievu, broliais kunigais, šeimos nariais ir tikinčiaisiais.
Jis pridūrė, kad fiziniam atsigavimui svarbu skirti pakankamai laiko tokiems įprastiems poreikiams kaip valgymas ir gėrimas, o psichinis bei dvasinis atsinaujinimas turėtų padėti per maldą ir tikrąją artimo meilę savo jėgas nukreipti į Kristų.
