Lengvai suprantama kalba (toliau – LSK) yra esminė priemonė, padedanti įtraukti visuomenės narius, turinčius intelekto ar psichosocialinę negalią, į kasdienį gyvenimą, nes ji leidžia jiems lengviau suvokti informaciją, dalyvauti visuomenės veikloje ir jaustis lygiaverčiais bendruomenės nariais. Apžvelgsime Švedijos patirtį kuriant ir vystant „8 SIDOR“ – unikalų naujienų leidinį, kuris daugiau nei 40 metų skatina prieinamą informaciją visiems.
Arūnas, turintis sunkią psichosocialinę negalią, kasdieniniame gyvenime susiduria su sunkumais bendraudamas su kitais žmonėmis. Pavyzdžiui, jis nori užsakyti maistą restorane, tačiau nesugeba aiškiai išreikšti savo pageidavimų dėl sudėtingos meniu kalbos. Restorano darbuotojas naudoja sudėtingus terminus apie patiekalus, kurių Arūnas nesupranta. Dėl to jis jaučiasi nusivylęs ir nesaugus.
Jei restoranas naudotų lengvai suprantamą kalbą – pavyzdžiui, paprastais žodžiais apibūdintų patiekalus arba naudotų iliustracijas, Arūnas galėtų lengviau pasirinkti, ką norėtų užsisakyti. Tai leistų jam jaustis labiau įtrauktam į bendravimą ir suteiktų daugiau pasitikėjimo viešose situacijose, nes jis galėtų aiškiai išreikšti savo poreikius ir pasijustų suprastas. Lengvai suprantama kalba tokiuose kasdieniuose įvykiuose padėtų Arūnui labiau įsitraukti į visuomenę ir jaustis mažiau priklausomam nuo kitų pagalbos.
LSK reikia žmonėms, kurie turi tam tikrą intelekto ar mokymosi negalią, kadangi jiems gali būti sunku suvokti sudėtingo pobūdžio tekstus. Taip pat ši kalba gali padėti vaikams, senjorams, užsieniečiams lengviau suprasti informaciją lietuvių kalba. Todėl šis informacijos pateikimo būdas gali būti naudingas visiems. Ji apima paprastus žodžius, aiškius sakinius ir struktūras, kad informacija būtų lengvai suprantama. LSK atsirado XX a. pabaigoje, kaip atsakas į poreikį padėti žmonėms geriau suprasti įvairius tekstus ir informaciją, pvz., sveikatos, teisinės ar administracinės srities dokumentus.
Laikytis paprastų taisyklių
Kodėl atsirado lengvai suprantamos kalbos poreikis, klausiame LKS ekspertės, asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ valdybos narės Kristinos Dūdonytės.
„Turime žinoti, kad informacija leidžia: sužinoti naujų dalykų; dalyvauti visuomenės veikloje; žinoti savo teises ir jas ginti; apsispręsti bei pasirinkti. Todėl žmonės, turintys intelekto ar psichosocialinę negalią, taip pat turi teisę gauti informaciją, o teikiantys informaciją privalo laikytis paprastų taisyklių, kad ją būtų lengva skaityti ir suprasti,“ – sako pašnekovė.
„Priežastis, dėl kurios reikalingas toks informacijos pateikimo būdas yra paprasta – žmonėms, turintiems intelekto ar mokymosi negalią, gali būti sunku suprasti tam tikrus dalykus ar išmokti naujų dalykų. Todėl yra svarbu, kad jiems teikiama informacija būtų aiški ir lengvai suprantama, padėtų jiems įgyti reikiamų žinių, žinoti, kas vyksta, įsitraukti, reikalauti savo teisių, o taip pat suteiktų galimybę išreikšti savo nuomonę, pasakyti savo poreikius, poziciją vienu ar kitu jų kasdieniame gyvenime atsirandančiu klausimu,“ – įsitikinusi K. Dūdonytė.
Atsakydama į klausimą kas ėmėsi iniciatyvos įtvirtinti lengvai suprantamos kalbos struktūrą, Kristina pažymėjo 1998 metais buvo įkurta organizacija „Inclusion Europe“ (liet. Įtrauki Europa), kuri tapo viena stipriausių žmonių su intelekto negalia teisių gynėjų. Ši organizacija sukūrė vienas pirmųjų iki šiol tebetaikomas tarptautines lengvai suprantamos kalbos rekomendacijas.
Kalbant apie teksto lengvai suprantama kalba turinį, svarbu yra pabrėžti, kad reikia kiek galima daugiau sužinoti apie žmones, kurie naudosis jūsų rengiama informacija. Svarbu yra naudoti amžių atitinkančią kalbą.
Pavyzdžiui, jei informacija yra skirta suaugusiems, nenaudokite vaikiškos kalbos. Taip pat svarbu atrinkti pačią svarbiausią informaciją, nes jei asmens skaitymo įgūdžiai yra menki, jis gali sugaišti daug laiko skaitydamas net ir trumpą pastraipą, ir tai kainuos jam daug protinių bei fizinių pastangų. Skaitytojas turi suprasti, kuri informacija yra svarbiausia.
Todėl svarbią informaciją galima pateikti dokumento pradžioje, paryškinti. Visą informaciją apie konkrečią temą rekomenduojama pateikti vienoje vietoje, o svarbią informaciją galima kartoti. Taip asmuo, kuris turi tam tikrą intelekto negalią ar yra senyvo amžiaus, reikiamą informaciją dar geriau įsimins, teigia K. Dūdonytė.
Svarbu detalės
Pasak K. Dūdonytės, aptariant sakinių struktūrą, svarbu paminėti, jog svarbu rašyti trumpais sakiniais, neigiamus sakinius geriau pakeisti teigiamais. Vartokite paprastas veiksmažodžių formas (bėgu, nuskrido, gersime). Laikykitės įprastos žodžių tvarkos. Pavyzdžiui, lengviau suprasti sakinį Aš skaičiau knygą negu Knygą aš skaičiau. Sakinių skyryba turėtų būti paprasta.
Naują sakinį visada reikėtų pradėti iš naujos eilutės, nauja mintis turi būti pradedama dėstyti nauju sakiniu. Sakinį reikia stengtis sutalpinti vienoje eilutėje. Tačiau jei sakinys ilgas, jį reikia suskaidyti perkeliant į kitą eilutę.
Svarbu ir šriftas, sako Kristina. Šriftai, kuriuos mes dažniausiai naudojame, yra laikomi lengviausiai skaitomais. Todėl rekomenduojama pasirinkti aiškų, lengvai skaitomą šriftą. Pvz., Arial arba Tahoma yra aiškūs ir lengvai skaitomi šriftai. Nereiktų naudoti serifinių šriftų – tokių, kurių raidės turi tarsi mažas užkardėles – „kojytes“, ir dėl to šie šriftai tampa sunkiau skaitomi.
Taip pat nerekomenduojama naudoti šrifto, kurio raidės suglaustos arba labai maži tarpai tarp eilučių. Rekomenduojama palikti bent 1,5 dydžio eilutės tarpelius tarp eilučių. Nereikėtų naudoti ir pasvirojo arba pabraukto šrifto. Šrifto dydis turi būti ne mažesnis nei 14. Tekste reikia naudoti tik vienos rūšies šriftą, nerašyti vien didžiosiomis raidėmis, kadangi mažosios raidės yra lengviau skaitomos.
Nuotraukos ir iliustracijos lengvai skaitomame tekste turi padėti skaitytojui suprasti tekstą, patikslinti teksto informaciją. Teksto derinimas su iliustracijomis padeda skaitytojui suprasti teksto turinį – nustatyti, apie ką yra tekstas, ir padidina skaitytojo susidomėjimą. Kai kuriems skaitytojams reikia iliustracijų, kad jie galėtų skaityti ir suprasti informaciją. Tačiau reikia vengti perkeltinės ar dvejopos prasmės iliustracijų.
Paveikslėliai – tai nuotraukos, piešiniai, simboliai. Į vieną puslapį galima dėti daugiausia 4–5 paveikslėlius. Paveikslėlių rinkinių galima įsigyti iš specializuotų organizacijų. Visada reikia įsitikinti, ar paveikslėliai yra tinkami. Jei yra naudojamos nuotraukos, svarbu įsitikinti, ar jos yra atnaujintos ir aiškios. Taip pat labai svarbu žinoti, ar naudojami laisvai prieinami vaizdai arba įsitikinti, kad yra suteikta teisė jais naudotis.
Paveikslėliai pateikiami kairėje lapo pusėje. Tekstas niekada nerašomas ant paveikslėlio. Parenkant paveikslėlius labai svarbu, kad jie būtų aiškūs ir lengvai suprantami. Juose neturi būti pavaizduota per daug dalykų. Paveikslėliai turi būti pakankamo dydžio, argumentuoja Kristina Dūdonytė.
Į klausimą kokie liko įspūdžiai iš vizito 8 SIDOR redakcijoje, K. Dūdonytė pažymėjo, kad Švedijoje jau net 40 metų leidžiamas laikraštis lengvai suprantama kalba ir šį leidimą finansuoja valstybė. Šiuo žingsniu tikrai vertinu pačios valstybės supratimą ir indėlį, kad informacija turi būti prieinama visiems kaip ir įvairios naujienos.
Kai laikraštis jau taip ilgai leidžiamas, jau turi daug skaitytojų, kurie komentuoja naujienas ir taip duoda grįžtamąjį ryšį darbuotojams ir jiems tuomet tampa lengviau suprasti, apie kokias naujienas yra poreikis rašyti, kokį terminą paaiškinti ar komentuojami kiti kažkurios naujienos aspektai.
Teigiamai vertinu, kad naujienos leidžiamos pačiais įvairiausiais būdais: popieriniu variantu, elektroniniu variantu, Brailio raštu, įgarsinamos pačių darbuotojų arba balso sintezės pagalba. Klausant naujienų gali pasigreitinti arba pasilėtinti girdimą tekstą. Sužavėjo ir tai, kad Švedijoje per metus išleidžiama ne viena knyga lengvai suprantama kalba.
Pasak K. Dūdonytės, ji, vizito į Švediją metu turėjo galimybę apsilankyti 8 SIDOR redakcijoje – tai unikalus naujienų leidinys, skirtas žmonėms, kuriems sunku suprasti įprastus laikraščius. Šis laikraštis jau 40 metų informuoja visuomenę lengvai suprantama kalba, skatindamas demokratiją ir įgalindamas įvairias visuomenės grupes.
Vizite taip pat dalyvavo mūsų projekto „Skaityk lengvai“ vertintoja iš Kauno „Arkos“ bendruomenės, kuri prisidėjo prie žinių pasidalijimo bei vertinimo. Šis straipsnis – tai išsamus pasakojimas apie 8 SIDOR istoriją, veiklą, iššūkius ir indėlį į visuomenę.
Kaip atsirado 8 SIDOR?
8 SIDOR (liet. „8 puslapiai“) atsirado 1984 metais, kai moteris, dirbusi su žmonėmis, turinčiais intelekto negalią, pastebėjo, jog šiai žmonių grupei yra sunku sekti įprastas naujienas. Ji taip pat turėjo dukrą su intelekto negalia, todėl suprato, kad informacija lengvai suprantama kalba yra žmogaus teisė. Ši moteris kreipėsi į politikus, siekdama parodyti, kaip svarbu pateikti naujienas paprasta ir suprantama kalba. Politikų reakcija buvo teigiama – buvo priimtas sprendimas išbandyti tokio laikraščio leidybą.
Pirmasis leidinys taip pat buvo 8 puslapių, o nuo tada laikraštis ne tik sėkmingai leidžiamas, bet ir plečiasi. 1989 metais Švedija suteikė žmonėms su intelekto negalia teisę balsuoti, o 8 SIDOR tapo svarbiu įrankiu, padedančiu jiems suprasti politinius ir visuomeninius procesus. Politikų argumentas buvo paprastas: demokratija reiškia, kad visi žmonės turi teisę dalyvauti sprendimų priėmime. Naujienos yra raktas į supratimą, o supratimas įgalina piliečius dalyvauti demokratiniame gyvenime.
Bandomasis laikotarpis tęsėsi dvejus metus, kol buvo nuspręsta, kad šis laikraštis turi tapti ilgalaikiu projektu. Šiandien 8 SIDOR finansuojamas valstybės lėšomis.
Švedijos prieinamos žiniasklaidos agentūros vaidmuo
Iki 2015 metų 8 SIDOR buvo Švedijos prieinamos žiniasklaidos agentūros dalis. Agentūra, įsikūrusi Malmėje, gavo finansavimą iš valstybės ir koordinavo leidinio leidybą. Tačiau nuo 2015 m. 8 SIDOR tapo nepriklausomu leidiniu, įsikūrusiu Stokholme. Agentūra toliau leidžia literatūrą lengvai suprantama kalba (apie 15 knygų per metus), įskaitant knygas Brailio raštu.
Švedijoje yra ir kitų įmonių, perrašančių literatūrą lengvai suprantama kalba. Dėl to kasmet pasirodo daugiau nei 15 knygų šioje srityje. Tačiau 8 SIDOR išsiskiria tuo, kad pateikia originalias ir aktualias naujienas.
Kaip atrodo kasdienis darbas redakcijoje?
8 SIDOR redakcija nedidelė. Joje dirba 6 žmonės, tačiau jų darbas gerai organizuotas. Kas rytą vyksta Microsoft Teams susitikimas. Jame aptariamos svarbiausios dienos naujienos apie Švediją, pasaulį, sportą, kultūrą ir kasdienį gyvenimą. Diskusijų metu nusprendžiama, kurios naujienos bus pasirenkamos.
Redaktoriai prenumeruoja didžiausias naujienų agentūras ir moka už jų paslaugas. Tai leidžia jiems gauti naujausias žinias ir fotografijas. Straipsnius rašo vienas žurnalistas, o tuomet tekstą peržiūri kolega, kuris pateikia pastabas. Po pataisymų straipsnis publikuojamas WordPress platformoje.
Interneto svetainė yra nemokama ir be reklamų, kitaip nei dauguma Švedijos laikraščių. Valstybės finansavimas užtikrina, kad skaitytojai galėtų pasiekti naujienas be jokių papildomų mokesčių. Per dieną į interneto svetainę įkeliama 10 naujienų.
Kaip rengiamos naujienos lengvai suprantama kalba?
Rašymas lengvai suprantama kalba yra sudėtingas procesas, reikalaujantis nuolatinio mokymosi. Naudojami trumpi sakiniai – ne daugiau nei 5 žodžiai vienoje eilutėje. Sudėtingi žodžiai yra paaiškinami tekste. Paveikslėliai turi būti aiškūs, be pašalinių detalių.
Pavyzdžiui, kai 2022 m. Švedijoje vyko rinkimai, laikraštis skyrė ypatingą dėmesį politinėms naujienoms. Jie ne tik rašė straipsnius apie partijas, bet ir išleido specialią knygą apie tai, kaip veikia parlamentas ir rinkimų sistema.
Leidybos formos ir pasiekiamumas
8 SIDOR leidžia naujienas keliais formatais. Popierinis leidinys – leidžiamas kartą per savaitę ir platinamas prenumeratoriams. Popierinį variantą skaito 4 000 prenumeratorių per savaitę. Brailio raštu – kartą per savaitę. Garso įrašai – 5 naujienos per dieną yra įgarsinamos žmogaus balsu. Kitas turinys pateikiamas naudojant balso sintezės technologijas. Mobilioji aplikacija – leidžia patogiai skaityti naujienas telefone. Interneto svetainė – joje apsilanko apie 8 000 unikalių lankytojų per dieną.
Skaitytojai ir jų atsiliepimai
Laikraštį skaito įvairios visuomenės grupės, t.y. moksleiviai, senyvo amžiaus žmonės, Žmonės su intelekto negalia. Skaitytojų atsiliepimai yra svarbūs redakcijai. Svetainėje veikia komentarų sistema, kurioje žmonės gali pateikti klausimus, išreikšti nuomonę ar pasiūlyti temas. Žurnalistai dažnai atsako į komentarus, paaiškina neaiškius žodžius ar taiso klaidas.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Didžiausias iššūkis – nuolatinis mokymasis rašyti lengvai suprantama kalba. Taip pat sunku rasti teigiamų naujienų, kai pasaulyje dominuoja konfliktai. Be to, laikraštis turi ribotus resursus – tik 6 darbuotojus, todėl negali aprėpti visų aktualijų.
Nepaisant to, 8 SIDOR sėkmingai atlieka savo misiją – skleisti žinias, įgalinti piliečius ir stiprinti demokratiją. Šis laikraštis yra įkvepiantis pavyzdys, kaip informacija gali tapti prieinama visiems.
