Pasibaigę metai Bažnyčioje paliko savo pėdsaką, kuris neišvengiamai pateks į istorijos puslapius. Parinkome dešimt įvykių, atkreipusių mūsų dėmesį.
Popiežius Pranciškus nepaisant amžiaus naštos leisdavosi į apaštalines keliones ir vizitus. Rugsėjį popiežius atvyko į Indoneziją, kur pradėjo kelionę po keturias Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalis – ilgiausią ir tolimiausią per visą savo popiežiavimo laiką.
Per 12 dienų truksiančią kelionę jis lankėsi Papua Naujojoje Gvinėjoje, Rytų Timore ir Singapūre. 87 metų, vis silpnėjančios sveikatos pontifikui jėgų dažnai suteikia buvimas tarp tikinčiųjų. Džakartoje po 13 valandų skrydžio iš Romos jis šypsojosi ir mojavo žmonėms.
Pranciškus birželį dalyvavo pietų Italijos Apulijos regione vykusiame Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime, taip pat įvyko keletas dvišalių popiežiaus susitikimų su pasaulio lyderiais. Tai buvo pirmas kartas, kai popiežius dalyvavo tokio lygio susitikime.
Spalio 2-26 d. Vatikane vyko antrasis Vyskupų sinodo 16-osios eilinės generalinės asamblėjos posėdis. Tai – keturias savaites trukęs 368 balso teisę turinčių delegatų – ir dar dešimtys balsavimo teisės neturinčių dalyvių – iš šešių žemynų susirinkimas, kuriame buvo nagrinėjama tema „Dėl sinodinės Bažnyčios: bendrystė, dalyvavimas ir misija“.
Spalio 26-sios, vakarą Vyskupų sinodo XVI asamblėja priėmė ir, popiežiaus nurodymu, paskelbė savo darbų Baigiamąjį dokumentą. Maždaug 45 puslapių tekstą su 155 paragrafais, kartu su balsavimo už kiekvieną paragrafą rezultatais, tuoj pat išplatino Vatikano spaudos salė.
Popiežius dar šeštadienio pavakare pareiškė, kad nebus įprastinio Posinodinio apaštališkojo paraginimo – popiežiaus mokymo dokumento, kuriuo popiežius pasidalija savo rekomendacijomis pasibaigusio sinodo tema, todėl nurodė sinodo asamblėjos priimtą dokumentą nedelsiant paskelbti.
Nors buvo ir daug nuogąstaujama dėl klausimų liečiančių Bažnyčios mokymą, tačiau galiausiai jie nepateko į sinodo darbotvarkę.
Gruodžio 8 dieną, Vatikane vyko viešoji konsistorija – Kardinolų kolegijos susirinkimas – vyko Šv. Petro bazilikoje. Liturginių apeigų metu popiežius Pranciškus į Kardinolų kolegiją iš viso įvesdino 21 dvasininką.
Arkivyskupas Rolandas Makrickas šeštadienį Vatikane buvo įvesdintas į Kardinolų kolegiją bei tapo penktuoju kardinolu Lietuvos istorijoje.
Liepos 26 d. Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija, kurioje buvo pašiepiama Paskutinė vakarienė, sulaukė aštrios religinio pasaulio kritikos.
Prieštaringai vertinamoje scenoje, kuri buvo 1,5 mlrd. eurų vertės spektaklio, skirto 2024 m. vasaros olimpinėms žaidynėms pradėti, dalis, šoko persirengėliai, vaizduojantys apaštalus, grojo savamokslė lesbietė didžėja, kuri pasirodymo metu atliko Jėzaus vaidmenį, o viskas atrodė kaip mados šou, kurio metu buvo akivaizdžiai tyčiojamasi iš garsiojo Leonardo da Vinčio paveikslo.
Prancūzijos vyskupai bei kiti katalikų ir pasaulio lyderiai, taip pat Vatikanas paskelbė pareiškimus, kuriuose pasmerkė šią sceną.
Vatikano spaudos salės išplatintame Šventojo Sosto komunikate pažymima, kad prestižiniame renginyje, kuriame visas pasaulis susiburia, kad dalytųsi bendromis vertybėmis, neturėtų būti žmonių religinius įsitikinimus pašiepiančių užuominų.
„Saviraiškos laisvė, kuri, aišku, nekvestionuojama, randa savo ribas pagarboje kitiems”, – baigė savo pareiškimą Šventasis Sostas.
Pareiškime Prancūzijos vyskupų konferencija kritikavo „pasityčiojimo iš krikščionybės scenas, dėl kurių labai apgailestaujame”.
„Dėkojame solidarumą išreiškusiems kitų religinių konfesijų nariams. Šį rytą galvojame apie visus krikščionis visuose žemynuose, kuriuos įskaudino tam tikrų scenų pasipiktinimas ir provokacija”, – sakė Prancūzijos vyskupai.
Vienas žinomiausių JAV Katalikų Bažnyčios prelatų, Minesotos vyskupas Robertas Barronas (Robertas Beronas), paragino katalikus „išsakyti savo nuomonę”, reaguodamas į tai, ką jis pavadino „šiurkščiu pasityčiojimu iš Paskutinės vakarienės”.
Įraše „X” Barronas” teigė, kad šis šventvagiškas aktas simbolizuoja „giliai sekuliarizuotą postmodernią visuomenę”, kuri krikščionybę įvardija kaip savo priešą.
Taip vienas didžiausių planetos renginių, užuot vienijęs, dar labiau poliarizavo pasaulį.
Paryžiaus arkivyskupas Laurent’as Ulrichas (Loranas Julrišas) gruodžio 7 d. vėl atvėrė Dievo Motinos katedrą, simboliškai tris kartus pasibeldęs į jos duris ir įžengęs į XII amžiuje pradėtą statyti gotikos architektūros šedevrą, kuris buvo restauruotas po to, kai 2019 metais jį nuniokojo gaisras.
Tarp susirinkusiųjų buvo 40 valstybių ir vyriausybių vadovų, įskaitant Išrinktąjį JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), kuris kaip garbės svečias, sėdėjo pirmoje eilėje šalia Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono), Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį ir Jungtinės Karalystės sosto įpėdinį princą Williamą (Viljamą).
Atstatymo darbai kainavo apie 700 mln. eurų ir buvo finansuojami iš aukų. Gruodžio 8 dieną, celebruotos iškilmingos Mišios, kuriose dalyvavo 170 vyskupų iš įvairių kraštų, po kunigą ir keletą tikinčiųjų iš 106 Paryžiaus vyskupijų lotynų apeigų parapijų.
Liepos mėn. Tikėjimo mokymo diskasterija priėmė sprendimą schizma apkaltinto apaštališkojo nuncijaus, arkivyskupo Carlo Maria Viganò (Karlą Mariją Vigano) byloje.
Pasak diskasterijos, arkivyskupo C. M. Viganò vieši pareiškimai gerai žinomi ir pagal juos aiškėja, kad jis atsisako pripažinti popiežių ir jam paklusti, taip pat pripažinti bendrystę su jam pavaldžiais Bažnyčios nariais ir Vatikano II susirinkimo mokymą ir jo teisumą.
Pripažinus arkivyskupą kaltu dėl schizmos nusikaltimo, dikasterija paskelbė ekskomuniką. Ji gali būti atšaukta nebent Apaštalų Sosto sprendimu.
Tikėjimo mokymo dikasterija, gavusi popiežiaus leidimą, paskelbė dekretą dėl Medžiugorjės, kuriuo, nors nepatvirtinamas regėjimų tikrumas, pripažįstama, kad Medžiugorjės Taikos Karalienės parapijoje-šventovėje tikintieji sulaukia gausių dvasinių vaisių ir dėl to toje vietoje leidžiamas viešasis kultas.
Medžiugorjė Bosnijoje Hercegovinoje jau keturis dešimtmečius garsėja kaip maldininkų kelionių tikslas. Tariami Švč. M. Marijos apsireiškimai keletui vietos vaikų prasidėjo 1981 m. Tuometinės Jugoslavijos vyskupai atliko keletą metų trukusį tyrimą ir jo išvadas pateikė Šventojo Sosto Tikėjimo mokymo kongregacijai, kuri 1991 m. paskelbė, kad neįžvelgia nieko antgamtiška.
Vis dėlto kongregacija rekomendavo pasirūpinti maldininkais, kurie nepaisant neigiamo vertinimo vis tiek keliavo į Medžiugorję. Popiežiaus Benedikto XVI sprendimu buvo pradėtas naujas tyrimas, kurio rezultatai nebuvo paskelbti, nors buvo pakartota, kad reikia rūpintis į tą vietą keliaujančių žmonių sielovada. Dabar skelbiamu dekretu galiausiai pateikiama oficiali Bažnyčios pozicija.
„Atėjo laikas užbaigti ilgą ir sudėtingą Medžiugorjės dvasinių reiškinių tyrimo istoriją.“ Šiais žodžiais prasideda Tikėjimo mokymo dikasterijos prefekto kardinolo Victoro Manuelio Fernandezo pasirašytas dekretas. Popiežiaus Pranciškaus sprendimą leisti viešąjį kultą Medžiugorjėje lėmė gausūs teigiami dvasiniai vaisiai, kurių sulaukia tą vietą lankantys žmonės, o taip pat faktas, kad nenustatyta neigiamų ar pavojų Dievo tautai galinčių kelti padarinių.
Skelbiamos ataskaitos, kuriose išsamiai aprašomi žmogaus teisių pažeidimai Nikaragvoje: vienoje iš jų daugiausia dėmesio buvo skiriama religijos laisvei, o kitoje minimi 870 išpuolių prieš Katalikų Bažnyčią. „Akivaizdu, kad šie išpuoliai nukreipti prieš kunigus, vyskupus, vienuolius ir parapijiečius, tačiau ne tik prieš Katalikų Bažnyčią, bet ir prieš evangelikų Bažnyčią“, – pristatydama pranešimą aiškino žmogaus teisių aktyvistė Wendy Quintero (Vendi Kvintero).
Nuolatos 2024-aisiais visuomenę pasiekdavo žinios apie krikščionių persekiojimus ne tik Nikaragvoje, bet ir Nigerijoje, Indijoje, Kinijoje ir kitur.
Popiežius Pranciškus oficialiai pradėjo 2025-uosius Šventuosius metus, pravėręs Šv. Petro bazilikos Šventąsias duris. Jos bus atviros visus metus, kad pro jas galėtų praeiti, planuojama, maždaug 32 mln. piligrimų.
Praėjusį kartą įprastas jubiliejus minėtas 2000-aisiais, kai šventasis Jonas Paulius II pradėjo trečiąjį Bažnyčios tūkstantmetį. Pranciškus 2015–2016 metais paskelbė specialų Jubiliejų, skirtą gailestingumui, o kitas planuojamas 2033-aisiais, kai bus minimos ypatingos Kristaus nukryžiavimo metinės.
2025 metais Velykų data pagal Julijaus ir Grigaliaus kalendorius sutampa ir viso pasaulio krikščionys svarbiausią savo šventę – Kristaus Prisikėlimą – švęs kartu. Šie metai taip pat sutampa su Nikėjos susirinkimo, pateikusio pirmąjį visuotinį Tikėjimo išpažinimą, 1700 metų sukaktimi.
