Brazilė Isadora Borges (Izadora Borges) vasario 10 d. stojo prieš federalinį teismą po to, kai jai buvo pareikšti baudžiamieji kaltinimai dėl socialiniuose tinkluose paskelbtų komentarų, kuriuose ji išreiškė savo požiūrį į lytinės tapatybės ideologiją. Jai gresia nuo ketverių iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.
2020 m. lapkritį Borges socialiniame tinkle „X“ (tuomet – „Twitter“) paskelbė du įrašus, kuriuose taikiai išdėstė savo poziciją. Viename jų ji teigė, kad translytės moterys „akivaizdžiai gimė vyrais“. Kitame rašė: „Asmuo, kuris save laiko translyčiu, išsaugo savo gimimo DNR. Jokios operacijos, sintetiniai hormonai ar aprangos pokyčiai šio fakto nepakeis…“
Jos komentarai greitai sulaukė dėmesio internete ir paskatino politikę Eriką Hilton (Erika Hilton), kuri save apibūdina kaip „translytę“, pranešti apie Borges federalinei policijai dėl „transfobijos“.
2025 m. rugsėjį Borges buvo informuota apie jai pareikštus baudžiamuosius kaltinimus. Ji kaltinama dviem transfobijos epizodais, už kurių kiekvieną gresia nuo dvejų iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Prieš vasario 10 d. teismo posėdį byla sulaukė tarptautinio dėmesio po to, kai verslininkas Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pasidalijo įrašu apie šį atvejį socialiniame tinkle „X“.
Teismo posėdyje federalinis prokuroras pateikė nedaug klausimų – daugiausia siekdamas išsiaiškinti, ar įrašai buvo paskelbti pačios Borges paskyroje. Teisėjas pažymėjo, kad komentarai labiau atspindi asmeninę nuomonę nei diskriminacinį ketinimą, ir suteikė gynybai penkias dienas pateikti rašytines išvadas prieš priimant sprendimą.
Teisėjas pažymėjo, kad komentarai labiau atspindi asmeninę nuomonę nei diskriminacinį ketinimą, ir suteikė gynybai penkias dienas pateikti rašytines išvadas prieš priimant sprendimą.
„Šiandienos posėdis suteikė man vilties. Esu dėkinga, kad teismas skyrė laiko atidžiai išklausyti ir įvertinti faktus. Aš taikiai pasisakiau man rūpimu klausimu ir vis dar tikiuosi, kad teismas pripažins mano teisę reikšti savo nuomonę ir sakyti tiesą nebijant baudžiamosios atsakomybės“, – kalbėjo Borges.
„Nors galutinio sprendimo dar laukiame, šiandienos posėdis suteikė vilčių, kad teismas apgins Isadoros teisę į žodžio laisvę“, – teigė Julio Pohlas (Chulijus Polas), organizacijos „ADF International“ teisininkas.
„Teisėjas suteikė gynybai laiko pateikti rašytines išvadas, ir tai rodo, kad teismas ketina atidžiai įvertinti faktus, o ne skubėti priimti sprendimą. Tačiau žodžio laisvės padėtis Brazilijoje yra itin sudėtinga, ir mes labai nerimaujame dėl Isadoros bei visų brazilų, kuriems gresia baudžiamoji atsakomybė už naudojimąsi savo pamatine teise laisvai reikšti nuomonę“, – pridūrė jis.
„ADF International“ teikia Borges teisinę pagalbą, gindama jos pamatinę teisę į saviraiškos laisvę ir visų brazilų teisę laisvai reikšti nuomonę.
Stiprėjanti cenzūros tendencija Brazilijoje
Nuo 2019 m., kai Brazilijos Aukščiausiasis Federalinis Teismas homofobiją ir transfobiją prilygino rasizmo nusikaltimui – nors atitinkamo įstatymo parlamentas nepriėmė – vis daugiau žmonių Brazilijoje susiduria su baudžiamaisiais tyrimais dėl taikios saviraiškos.
2025 m. socialinių tinklų nuomonės formuotoja Isabella Cepa (Izabela Čepa) taip pat susidūrė su baudžiamuoju tyrimu dėl įrašo apie lytinės tapatybės ideologiją. Kitu atveju Nine Borges (Nainė Borges), nesusijusi su Isadora Borges, tiriama dėl „transfobijos“ po to, kai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kritikavo LGBT organizacijų finansavimą ir jų įtaką Brazilijoje bei išsakė pastabas apie Brazilijos LGBT nacionalinę sekretorę Symmy Larrat (Simi Larat).
Pasak „ADF International“, cenzūra Brazilijoje nuo 2019 m. išlieka nuolatinė ir vis stiprėjanti problema.
Dar vienu atveju sekmininkų Bažnyčios „Dievo Asamblėjos“ pastorius Douglas Baptista (Daglasas Baptista) sulaukė baudžiamųjų kaltinimų dėl knygos, kurioje pateikė krikščionišką požiūrį į lytiškumą. Jo bylą teisiškai rėmė „ADF International“. Nors kaltinimai vėliau buvo panaikinti, šis atvejis laikomas platesnės valstybės pastangų riboti taikią saviraišką tendencijos dalimi.
„ADF International“ taip pat atstovauja penkiems Brazilijos parlamentarams – senatoriui Eduardo Girao (Eduardui Žirau) ir Deputatų Rūmų nariams Marceliui Van Hattemui (Marseliui Van Hatemui), Adrianai Ventura (Adrianai Venturai), Gilsonui Marquesui (Gilsonui Markesui) bei Ricardo Sallesui (Rikardui Salesui) – Amerikos valstybių žmogaus teisių komisijoje.
Parlamentarai teigia, kad dėl stiprėjančios valstybės cenzūros, kuri kulminaciją pasiekė pernai, savivaldos rinkimų laikotarpiu Brazilijoje uždraudus socialinį tinklą „X“, buvo pažeistos jų teisės pagal Konvenciją (Amerikos žmogaus teisių konvenciją, vadinamąjį San Chosė paktą, – red. past.), įskaitant saviraiškos laisvę. Pasak „ADF International“, cenzūra Brazilijoje nuo 2019 m. išlieka nuolatinė ir vis stiprėjanti problema.
