Atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, Vyriausybė pataisė valstybės tarnybos reformos įstatymų projektus ir juos trečią kartą teikia Seimui.
Vidaus reikalų ministerija teisės aktus taisė, reaguodama į KT išaiškinimą dėl nepriekaištingos reputacijos.
Kaip BNS anksčiau sakė vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, pateikus įstatymo projektą parlamentui antrą kartą, KT pripažino nepriekaištingos reputacijos aspektus „prieštaraujant Konstitucijai dėl kito įstatymo – Vidaus tarnybos statuto“.
„Kadangi ta pati nuostata apima ir Valstybės tarnybos įstatymą, dėl to įvertinus galimą neatitikimą ir buvo sustabdytas projekto svarstymas praėjusią savaitę Teisės ir teisėtvarkos komitete“, – kalbėjo politikė.
Pasak jos, nepriekaištingos reputacijos apibrėžimas ir kriterijai siūlomi pagal naujausią KT nutarimą, kad šie reikalavimai turėtų būti diferencijuojami, atsižvelgiant į pareigūnų einamų pareigų svarbą, vykdomų funkcijų ypatumus, tenkančią atsakomybę.
Praėjusią savaitę būtent dėl šio KT išaiškinimo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nesvarstė valstybės tarnybos reformos projektų, o Vyriausybė juos atsiėmė pataisyti.
Be to, pastabų projektui vėl turėjo Seimo Teisės departamentas. Jis antrą kartą įžvelgė galimą prieštaravimą Konstitucijai dėl valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo.
Seimo teisininkų teigimu, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, valstybės tarnautojų darbo užmokestis turi būti nustatomas įstatymu, be to, privalo būti nurodyti aiškūs jo skaičiavimo kriterijai, minimalūs ir maksimalūs koeficientai, tuo metu Seimui teikiamame projekte numatyta, jog darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jeigu jos nėra, atlyginimus nustato įstaigos vadovas, vadovaudamasis Vyriausybės rekomendacijomis.
Seimo teisininkų teigimu, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, valstybės tarnautojų darbo užmokestis turi būti nustatomas įstatymu, be to, privalo būti nurodyti aiškūs jo skaičiavimo kriterijai
Anot jų, pasiūlyta bendro pobūdžio norma – kad maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo maksimalaus koeficiento – nėra pakankamas.
Vidaus reikalų viceministrė teigė, kad šios vietos taisyti nesiūloma, nes jų nuomone, ji atitinka KT doktriną.
„Mūsų manymu, tai, ką esame po pirmo pataisymo sudėlioję, atsižvelgėme į Teisės departamento pastebėjimus ir numatėme viršutinę darbo užmokesčio ribą įstatyme. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojo darbo užmokesčio viršutinė riba neturėtų viršyti vadovo atlygio. Antras pakoregavimas – įstatyme yra nustatyti aiškūs kriterijai, pagal ką bus nustatomas darbo užmokestis, tai yra atsakomybė, vykdomos funkcijos ir eilė kitų kriterijų, kurie įtvirtinti įstatyme ir atliepia tą KT doktriną bei nutarimus“, – sakė S. Ščajevienė.
„Mes tos dalies nekoreguosime, nes mūsų nuomone, pakankamai atliepėme ir sureglamentavome“, – tvirtino ji.
Valstybės tarnybos reformą planuota Seimui pateikti praėjusį ketvirtadienį, bet plenarinių posėdžių salės ji nepasiekė.
Šis didelis įstatymų paketas išimtas ir grąžintas Vyriausybei antrą kartą. Spalio 10 dieną valdantieji valstybės tarnybos pertvarkos pateikimą parlamente taip pat atidėjo po nepalankios Seimo kanceliarijos teisininkų išvados. Spalio 26 dieną Vyriausybė projektus pataisė.
Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais. Pasak konservatorių lyderių, tai viena svarbiausių jų kadencijos pertvarkų.
Įstatymų pataisų paketu būtų keičiama valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarka: pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą. Taip pat siūloma stiprinami vadovų įgaliojimus, centralizuoti jų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.
