Vasario pabaigoje prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą sugriovė Europos saugumo architektūrą, tačiau šiuo metu Lietuvai tiesioginė karinė grėsmė nekyla, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis.
Taip jis teigia penktadienį paskelbtoje VSD ataskaitoje už 2021 metus.
VSD su karine žvalgyba – Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu – taip pat paskelbė tradicinį kasmetinį grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimą.
„Šiemet dėl Ukrainos užpuolimo pavėlinome jo pristatymą visuomenei, – sakė D. Jauniškis ataskaitos įžanginiame žodyje. – Bet galime konstatuoti, kad Lietuvai ir mūsų transatlantiniams sąjungininkams jau seniai neteko patirti tokio stipraus autoritarinių valstybių spaudimo.“
„Vladimiro Putino vadovaujama agresija sugriovė dešimtmečius kurtą Europos saugumo architektūrą, sutraukė ūkinius ryšius, kančioms ir nepritekliams pasmerkė ne tik ukrainiečius, bet ir Rusijos gyventojus“, – nurodė VSD direktorius.
„Drauge noriu užtikrinti, kad Lietuvai tiesioginės karinės agresijos grėsmės šiuo metu nekyla. Mūsų ir mūsų partnerių žvalgyba tokius ženklus neišvengiamai pastebėtų ir signalizuotų poreikį imtis atitinkamų veiksmų“, – teigė žvalgybos vadas.
Pasak jo, Lietuva yra saugi valstybė, ją saugo kasdien stiprėjanti sava kariuomenė ir regione pagausėjusios NATO sąjungininkų pajėgos.
„Esame stiprūs ir susitelkę, kaip niekada anksčiau. Ir toliau stiprėjame“, – tvirtino D. Jauniškis.
Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, Lietuva padidino gynybos biudžetą iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto, ankstina ginkluotės įsigijimus.
Papildomų pajėgų į šalį ir kaimynines regiono valstybes atsiuntė ir sąjungininkai, NATO lygiu tariamasi dėl dar didesnio jų karinio buvimo.
Baltarusiai perėmė Lietuvos pasieniečių telefonus, darė psichologinį poveikį
Vykstant neteisėtos migracijos krizei, Baltarusijos pareigūnai periminėjo Lietuvos pasieniečių telefonų duomenis ir išnaudojo juos psichologiniam poveikiui, teigia šalies žvalgybos institucijos.
Anot jų, Baltarusija aktyviai naudojo technines žvalgybos priemones prieš Lietuvos ir Baltarusijos sieną saugančius Lietuvos karius ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnus.
„Turimi duomenys rodo, kad buvo perimami ir vėliau psichologiniam poveikiui naudojami telefonų komunikacijų metaduomenys“, – rašoma VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) penktadienį paskelbtame grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinime.
„Taip pat pastebėtas socialiniuose tinkluose skelbiamos informacijos panaudojimas identifikuojant pasienyje dirbančius pareigūnus, jiems iš suklastotų paskyrų buvo siunčiami grasinantys pranešimai“, – teigiama jame.
Sienos apsauga Lietuvoje papildomais šimtais pasieniečių ir karių buvo sustiprinta pernai, smarkiai išaugus neteisėtam migracijos iš Baltarusijos srautui.
Į Lietuvą per Baltarusiją pernai atvyko daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų, daugiausia – iš Irako.
Lietuva kaltina Minsko režimą organizuojant migrantų srautą ir vadina tai hibridine ataka.
Grėsmių vertinime taip pat rašoma, kad Baltarusijos žvalgyba renka informaciją apie Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbią infrastruktūrą, pasienio ruožą, sienos apsaugos sistemas.
„Tikėtina, kad tokie duomenys naudojami ne tik migrantams nukreipti, bet ir Baltarusijos ir Rusijos kariniam planavimui“, – teigiama dokumente.
Lietuva nėra taikinys
Lietuvos žvalgyba teigia, kad su migrantų srautu į Lietuvą bandė patekti keliolika asmenų, slepiančių ar įtariamų slėpus savo ryšius su teroristinėmis ar ekstremistinėmis organizacijomis, dalyvavusių sukarintų grupuočių veikloje bei turinčių karinės patirties.
Pateikusi pavyzdį, žvalgyba teigia, jog vienas į Lietuvą atvykęs asmuo nuslėpė savo ryšius, buvo išvykęs į konfliktų regionus kovoti grupuotės „Islamo valstybė“ pusėje.
Kitas grėsmių vertinime minimas asmuo nuslėpė ryšius su sukarinta grupuote, įgūdžius naudotis ginklais, turimą karinę patirtį regionų konfliktuose.
Abiem minimiems užsieniečiams nesuteiktas prieglobstis, institucijos priėmė sprendimus išsiųsti juos iš šalies.
Pasak žvalgybos, įtariami asmenys neturi ketinimų veikti prieš Lietuvą, bendrai Lietuva didžiajai daliai migrantų yra tranzito valstybė pasiekti Vakarų šalis.
„Lietuva nėra islamistinių organizacijų taikinys, todėl artimiausioje perspektyvoje teroro aktų tikimybė Lietuvoje išliks maža, nepaisant padidėjusių migracijos srautų“, – rašoma grėsmių vertinime.
„Tačiau jeigu Baltarusijos režimo organizuota neteisėta migracija iš konfliktų regionų Europos rytinių sienų keliu taptų nuolatiniu reiškiniu, tikėtina, kad teroristinių ar ekstremistinių organizacijų nariai mėgintų juo aktyviau naudotis, tai keltų riziką dėl didesnio teroristų tranzito per Lietuvą“, – teigiama jame.
Anot žvalgybos, neatmestina, kad tarp neteisėtų migrantų yra asmenų, bandančių slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo savo šalyje.
Penktadienį žvalgybos paskelbtam grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimui informacija rinkta iki vasario pradžios, todėl dokumente neanalizuojamos Rusijos invazijos į Ukrainą karinės ir geopolitinės pasekmės bei aktualiausia saugumo situacija.
