Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Jolanta Petkevičienė sako neatmetanti galimybės atsistatydinti dėl nesklandumų per savivaldos rinkimus.
„Aš neatmetu galimybės svarstyti tokį (atsistatydinimo) klausimą“, – trečiadienį po susitikimo su opozicine „valstiečių“ frakcija žurnalistams sakė J. Petkevičienė.
Klausiama, kada ji priims sprendimą, VRK vadovė atsakė kol kas nežinanti, bet tai bus greitai.
„Aš manau, kad tiek jūsų aplinkui esat, patys galit atsakyti į šį klausimą“, – paprašyta įvardinti, dėl kokių priežasčių svarstytų atsistatydinimo klausimą, atsakė J. Petkevičienė.
Taip pat ji sakė, kad savivaldos rinkimai vyko sklandžiai, išskyrus Anykščių ir Visagino atvejus, kur kandidatai į merus Kęstutis Tubis ir Dalia Štraupaitė iš rinkimų buvo pašalinti po pirmojo turo, bet į antrąjį po teismų sprendimų grąžinti.
„Aš manau, kad labai puikiai susitvarkyta (su rinkimų organizavimu), dėl to, kad pats rinkimų procesas, išskyrus šiuos du momentus, vyko pakankamai sklandžiai“, – teigė J. Petkevičienė.
„Sistema atlaikė, viskas veikė puikiai, skundų daug, bet nebuvo kažkokių papirkimo faktų, grubių pažeidimų, dėl kurių būtų galima abejoti rinkimų rezultatais. Dėl K. Tubio ir D. Štraupaitės tokia situacija VRK praktikoje buvo pirmą kartą“, – kalbėjo VRK pirmininkė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad sprendimą dėl likimo pareigose turi priimti pati VRK vadovė, nors patvirtino, jog pasigenda J. Petkevičienės tvirtesnės pozicijos.
„Aš suprantu, kad pirmininkė bando gyvent viena tarp komisijos narių ir neprisiima atsakomybės už visą VRK veiklą. Aš suprantu, kad komisijos nariai lygiateisiai, bet tam ir esi pirmininkė, kad organizuotum, koordinuotum VRK veiklą ir turėtų jaustis, kad yra VRK pirmininkė. To tikrai pasigendame, ji dvejoja, ji kaip pirmininkė turėtų turėti tvirtesnę nuomonę, tvirtesnį požiūrį ir tai išsakyti, nes tai labai jaučia kiti komisijos nariai“, – kalbėjo A. Norkienė.
„Valstiečių“ frakcijos posėdyje dalyvavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovė Rita Tamašunienė kritikavo VRK dėl rinkimų organizavimo Vilniaus rajone.
LLRA teigia, jog lenkų tautinės mažumos gausiai gyvenamame rajone rinkėjams buvo daromas spaudimas, nes rinkimų apylinkėse budėjo šauliai su uniformomis, R. Tamašunienė rodė iš rinkėjų gautas nuotraukas su šauliais prie balsadėžių.
„Kalbant konkrečiai apie mūsų apygardą Vilniaus rajone, rinkimus, kada buvo pasitelkta sukarinta organizacija, ar rinkimus stebėt, ar vykdyt kažkokias funkcijas, kas nėra normalu. Ir nė vienoj demokratinėj valstybėj, kuri save tokia įsivaizduoja, negali sukarintos organizacijos dalyvauti rinkimuose“, – žurnalistams sakė R. Tamašunienė.
Daugiausiai kritikos VRK sulaukė dėl merų rinkimų Anykščių rajono ir Visagino savivaldybėse, kur į antrą turą patekę kandidatai buvo pašalinti iš rinkimų, o vėliau į juos grąžinti, K. Tubis – jau prasidėjus išankstiniam balsavimui, todėl buvo anuliuoti pirmos dienos išankstiniai balsai, šiems rinkėjams sudarant galimybę balsuoti iš naujo.
Anykščių rajono meru sekmadienį išrinktas „valstiečių“ kandidatas K. Tubis prieš antrąjį turą buvo kelioms dienoms pašalintas iš rinkimų kovos dėl bausmės, skirtos už prekybą poveikiu.
Tokį sprendimą VRK priėmė po pirmojo merų rinkimų turo, kovo 7-ąją, nes Panevėžio apygardos teismas pateikė išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.
Tačiau kovo 14-ąją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino šį sprendimą, nes anot jo, Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas. Be to, išaiškinti nuosprendį privalėjo ne vienas teisėjas, o teismas savo nutartimi. Todėl dar tą pačią dieną VRK jį gražino į rinkimus.
Taip pat iš rinkimų pašalinta ir po teismų sprendimų į juos grąžinta buvo „Laisvės ir teisingumo“ kandidatė D. Štraupaitė Visagine.
D. Štraupaitės registracija kandidatuoti į meres buvo panaikinta VRK gavus patikslintą Panevėžio apygardos teismo nuosprendį. Teismas patikslino dėl piktnaudžiavimo tarnyba nuteistos „Laisvės ir teisingumo“ kandidatės nuosprendžio rezoliucinę dalį, kad ji negali būti skiriama mere.
Tačiau praėjusį pirmadienį Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė šį Panevėžio teismo sprendimą, palikdamas galioti anksčiau skirtą bausmę – draudimą dirbti tik skiriamose pareigose. Dėl to VRK šiai kandidatei leido dalyvauti antrajame mero rinkimų ture.
Mero rinkimus Visagine laimėjus dabartiniam savivaldybės vadovui Erlandui Galaguzui, jo konkurentė D. Štraupaitė apskundė rezultatus.
