Seimo narių grupei siekiant referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje rengti kartu su savivaldos rinkimais kitąmet, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju reikėtų organizuoti papildomą balsavimą užsienyje.
„Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai yra vieninteliai visuotiniai rinkimai, kurių metu balsuoja tik Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravę rinkėjai. Kitaip tariant, kadangi savivaldą Lietuvoje turi teisę rinkti tik nuolatiniai šalies gyventojai, šių rinkimų metu balsavimas užsienyje nėra organizuojamas“, – BNS trečiadienį nurodė VRK.
„Tokiu atveju, jei Seimas priimtų nutarimą paskelbti referendumą ir nustatytų, kad jo data sutampa su savivaldos rinkimais, Vyriausioji rinkimų komisija turėtų papildomai sudaryti sąlygas užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams balsuoti“, – teigė ji.
VRK pabrėžė, kad teisę balsuoti referendume turi visi Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo to, kur jų deklaruota gyvenamoji vieta.
„Užsienyje nuolat gyvenantys lietuviai gautų referendumo biuletenį, tačiau kiti du biuleteniai, kuriuose balsuojama už savivaldybių tarybas ir merus, jiems nebūtų išduodami“, – teigiama komentare.
Kiek kainuotų balsavimo užsienyje organizavimas, kol kas neaišku.
Viena iš referendumo iniciatorių, „valstietė“ Ligita Girskienė trečiadienį BNS sakė, kad rengiant nutarimo projektą, šis aspektas nebuvo nagrinėtas.
„Svarstėme įvairius variantus, kadangi artimiausi savivaldos rinkimai, teikiame kol kas projekte savivaldos rinkimus. Bet dėl balsavimo užsienyje neakcentavome, tokios diskusijos nebuvo“, – teigė ji.
Anot parlamentarės, reikia įvertinti papildomo balsavimo kaštus.
„Taip pat reikia įvertinti, ar nukeliant iki Seimo rinkimų, tas referendumas dar būtų aktualus, nes dar gana daug laiko iki jų. Iniciatorių darbo grupėje turėsime šitą diskusiją“, – kalbėjo L. Girskienė.
BNS rašė, kad 60 tiek valdantiesiems, tiek opozicijai priklausančių parlamentarų registravo Seimo nutarimo projektą, kad kartu su kitąmet vykstančiais savivaldos rinkimais būtų surengtas patariamasis referendumas dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje.
Nustatyti, kad patariamasis referendumas vykdomas kartu su savivaldybių tarybų ir merų rinkimais, vyksiančiais 2027 metais.
Pagal nutarimo projektą, per referendumą būtų prašoma gyventojų pareikšti nuomonę, ar pritaria, kad Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės.
Jie turėtų pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „Taip“ arba „Ne“.
Be to, nurodoma, kad piliečio valią išreiškiantis atsakymas paliekamas neišbrauktas.
VRK teigimu, šis būdas nėra įprastas reiškiant valią per referendumą.
„Įprastai referendumo, kaip ir rinkimų, biuletenyje rinkėjai pažymi atsakymą, kuriam pritaria. Siūlymas kitaip nei įprasta žymėti rinkėjo pasirinkimą gali įnešti sumaišties, kadangi Lietuvoje susiformavusi tradicija ir įstatyme įtvirtinta nuostata, kad rinkėjas pildo biuletenį pažymėdamas atsakymą, kuriam pritaria, o ne atvirkščiai. Tik toks biuletenis yra laikomas galiojančiu“, – pažymėjo VRK.
Liberalų lyderė referendumą vadina manipuliacija
Opozicinių liberalų lyderė parlamentarė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad referendumas dėl šeimos sampratos nereikalingas, o jį siūlydami politikai sau kuria savivaldos rinkimų darbotvarkę.
„Ne, mano manymu, jis nėra reikalingas, ir paaiškinsiu, kodėl. Iniciatoriai manipuliuoja noru atsiklausti tautos, mano vertinimu. Nes reikia labai aiškiai pasakyti, kad šio referendumo, jeigu toks būtų, rezultatas nepakeistų Konstitucijos“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ trečiadienį kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pabrėžė, kad referendumas būtų tik rekomendacija parlamentarams, po kurios jie galėtų daryti, ką ir dabar, jeigu yra valia – siūlyti „antikonstitucinį projektą“, į pagrindinį šalies įstatymą įtraukiant dar labiau šeimą paaiškinančią nuostatą.
„Man rodos, tiesiog nemaža dalis Seimo narių kuria sau politinę darbotvarkę savivaldos rinkimams. Tai yra suprantamas noras, bet jie tą daro puikiai žinodami rezultatą, kad Konstitucijos tai nepakeis, tiesiog sudarys galimybę kalbėti šia tema visą tą laiką, likusį iki savivaldos rinkimų“, – pažymėjo politikė.
Pagal įstatymą, siūlymą Seimui paskelbti referendumą gali ne mažiau nei ketvirtadalis parlamentarų. Sprendimą dėl šio siūlymo priima Seimas.
Patariamasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
2025 metų balandį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimas pažeidė Konstituciją 24 metus nevykdydamas Civiliniame kodekse įrašyto įsipareigojimo patvirtinti atskirą įstatymą su detalesniu partnerystės reguliavimu, kad įsigaliotų kodekso normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos.
Be to, konstatuota, kad partnerystė turi apimti ne tik skirtingų, bet ir tos pačios lyties asmenis.
