Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas Georgas Bätzingas (Georgas Bėcingas), atsakydamas į šios šalies Sinodinio kelio kritiką, išreiškė įsitikinimą, kad Bažnyčios mokymą reikia toliau plėtoti.
Šis pareiškimas nuskambėjo per naujausią Limburgo vyskupo ir Denverio arkivyskupo Samuelio Aquila’os (Samuelio Akvilos) apsikeitimą laiškais.
„Mūsų Bažnyčiai reikia permainų, kad galėtų ištikimai vykdyti savo misiją ir perduoti brangiąją Jėzaus Kristaus Evangeliją mūsų laikų žmonėms. O neatidėliotinas pokyčių poreikis apima ir būtinybę toliau plėtoti Bažnyčios mokymą. Toks yra mano įsitikinimas”, – gegužės 5 d. laiške arkivyskupui Aquila’i rašė vyskupas G. Bätzingas.
Primename, kad Vokietijos Sinodinio kelio asamblėja balsavo už dokumentus, raginančius įšventinti moteris į kunigus, laiminti tos pačios lyties asmenis ir keisti mokymą apie homoseksualius santykius.
2021 m. gegužę arkivyskupas Aquila rašė, kad pirmajame sinodo kelio tekste buvo pateikti „netvirtintini” pasiūlymai keisti Bažnyčios mokymą. Jis buvo vienas iš balandžio 11 d. atviro laiško, kuriame įspėjama, kad Sinodinis kelias gali privesti prie schizmos, rengėjų. Šį laišką dabar jau yra pasirašę daugiau kaip 100 vyskupų, iš kurių šeši yra kardinolai. Gegužės 2 d. Aquila rašė vyskupui G. Bätzingui, pakartodamas, kad Sinodinis kelias meta iššūkį tikėjimo kraičiui ir net jį atmeta.
Gegužės 5 d. atsakyme Limburgo vyskupas tvirtino, kad Sinodinis kelias yra tinkamas atsakas į dvasininkų lytinį išnaudojimą.
„Remdamiesi intensyviomis diskusijomis su nukentėjusiaisiais ir moksliniais tyrimais apie dvasininkų piktnaudžiavimo prieš vaikus ir jaunuolius atvejus mūsų šalyje, turėjome skausmingai pripažinti, kad Katalikų Bažnyčioje egzistuoja daugialypiai sisteminiai veiksniai, palankūs piktnaudžiavimui. Jų atskleidimas ir pastangos juos įveikti yra Sinodinio kelio Vokietijoje pradžia, kurią žymi keturios prioritetinės darbo sritys”, – rašė jis.
„Jūsų argumentai, kad vyskupai padarė klaidų spręsdami piktnaudžiavimo problemą ir, užuot prisiėmę atsakomybę, dabar nori iš esmės kvestionuoti Bažnyčios Vokietijoje doktriną, mano kuklia įžvalga, yra bauginamai vienaprasmiški ir, deja, toli gražu neatitinka sudėtingos Katalikų Bažnyčios struktūrų, kurios palengvina piktnaudžiavimą, tikrovės”, – rašė vyskupas G. Bätzingas arkivyskupui Aquila’i.
Jis pridūrė: „Džiaugiuosi ir vertinu tai, kad jūsų nuomonei pritaria toli gražu ne visi tikintieji ir vyskupai, net ir Jungtinių Valstijų Bažnyčioje. Apie tai aš buvau ne kartą informuotas”.
„Jūsų prieštaravimus vertinu rimtai, – sakė jis, – nes jie rodo susirūpinimą ir kartu tai, kad ir mes, Katalikų Bažnyčia visame pasaulyje, gyvename visiškai pliuralistinėje situacijoje, kurioje egzistuoja skirtingi socialinio gyvenimo pasauliai ir teologiniai vertinimai.”
Tokiose situacijose „reikia keistis nuomonėmis, palaikyti kritišką dialogą, naujai suprasti ir bendrauti tarpusavyje, žinoma, remiantis tuo, kas priklauso apreikštajam nekintamam Bažnyčios tikėjimo paveldui”, – rašė vyskupas G. Bätzingas.
„Štai kodėl esu nepaprastai dėkingas popiežiui Pranciškui už atvirumą rengiant Pasaulinį sinodą apie Bažnyčios sinodiškumą. Kiekvienam suteikta galimybė dalyvauti, išsakyti savo nuomonę ir prisidėti prie sinodo. Tai puikus požiūris, kuriam mes Vokietijoje labai pritariame”, – užbaigia Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas.
