Vokietijos vyskupų konferencija, vadovaujama naujojo pirmininko vyskupo Heinerio Wilmerio (Hainerio Vilmerio), priklausančio Švč. Jėzaus Širdies kunigų kongregacijai, ketina oficialiai kreiptis į Šventąjį Sostą su prašymu leisti pasauliečiams sakyti homiliją per šv. Mišias. Nors kai kuriose Vokietijos vietose tokia praktika jau taikoma, pagal galiojančią Bažnyčios teisę ji nėra leidžiama.
Apie tai vyskupas H. Wilmeris pranešė ketvirtadienį po plenarinės asamblėjos. Jis priminė, kad 2023 m. Sinodinis susirinkimas didele balsų dauguma, taip pat ir vyskupų, priėmė veiksmų tekstą dėl Evangelijos skelbimo, kurį vykdytų vyskupo įgalioti pakrikštytieji ir sutvirtintieji. Dokumente numatyta kreiptis į Romą dėl leidimo, kad Eucharistijos šventime galėtų pamokslauti ne tik kunigai, bet ir vyskupo įgalioti, teologiškai parengti vyrai ir moterys.
Pasak H. Wilmerio, vyskupai šį klausimą išsamiai aptarė ir plenarinėje sesijoje patvirtino homilijos sakymo tvarką. Dėl jos dabar bus prašoma Šventojo Sosto pritarimo. Vyskupas teigė ketinantis šį klausimą aptarti per artimiausią vizitą Romoje.
2023 m. kovo pabaigoje Dieviškojo kulto ir sakramentų tvarkos dikasterijos prefektas kardinolas Arthuras Roche (Arturas Rouč) laiške tuometiniam Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkui vyskupui Georgui Batzingui (Georgui Bėcingui) pabrėžė, kad draudimas pasauliečiams sakyti homiliją nėra jų atmetimas ar krikšto teisių paneigimas. Anot jo, tai homilijos, kaip ypatingos skelbimo formos, patvirtinimas pagal Kanonų teisės kodekso 767 kanono 1 paragrafą.
2004 m. paskelbtoje instrukcijoje „Redemptionis sacramentum“ nurodyta, kad homilija, kaip liturgijos dalis, paprastai sakoma Mišias aukojančio kunigo arba jo pavedimu – kartu Mišias aukojančio kunigo ar diakono, bet niekada – pasauliečio. Dokumente taip pat teigiama, kad ankstesnės normos, leidusios pasauliečias sakyti homiliją per Mišias, laikytinos panaikintomis, o tokia praktika negali būti teisėtai pateisinama jokiu papročiu.
Kardinolas A. Roche laiške pabrėžė, kad tik įšventintasis tarnautojas, veikiantis „in persona Christi Capitis“, turi per Šventimų sakramentą suteiktą sakramentinę galią. Todėl homilija, anot jo, negali būti deleguojama remiantis geresniu teologiniu pasirengimu ar komunikaciniais gebėjimais.
Sinodinio kelio veiksmų tekste taip pat kalbama apie kitus galimus pasauliečių įgaliojimus, įskaitant nepaprastąją Krikšto teikimo tarnystę, asistavimą sudarant santuoką ir dalyvavimą parapijų vadovavime pagal Kanonų teisės kodekso nuostatas. Tačiau ketvirtadienį spaudos konferencijoje nurodyta, kad šiais klausimais procesas dar nėra pasiekęs tokio etapo, kad būtų teikiamas oficialus prašymas Romai.
