Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) penktadienį paleido parlamentą ir patvirtino pirmalaikių visuotinių rinkimų datą.
„Nusprendžiau paleisti 20-ąjį Vokietijos Bundestagą ir nustatyti pirmalaikių rinkimų datą – vasario 23 dieną“, – sakė F.-W. Steinmeieris savo kalboje ir pridūrė, kad „politinis stabilumas Vokietijoje yra brangus turtas“.
Praėjusią savaitę Bundestagas nubalsavo už nepasitikėjimą kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vyriausybe.
Buvo tikimasi, kad O. Scholzas pralaimės balsavimą po to, kai praėjusį mėnesį subyrėjo jo vadovaujama trijų partijų koalicija.
Vyriausybė sugriuvo lapkričio 6 dieną, kai kancleris atleido savo finansų ministrą dėl užsitęsusio ginčo, kaip atgaivinti stagnuojančią Vokietijos ekonomiką, o ministro vadovaujama verslui palanki partija pasitraukė iš koalicijos. Dėl to likusios dvi centro kairės partnerės parlamente neturi daugumos.
Tada kelių didžiųjų partijų lyderiai sutarė, kad parlamento rinkimai turėtų būti surengti vasario 23 dieną, tai yra, septyniais mėnesiais anksčiau, nei planuota iš pradžių.
O. Scholzo koaliciją išardė vidaus nesutarimai dėl Europos didžiausios ekonomikos atgaivinimo, tačiau praeitą savaitę įvykęs kruvinas išpuolis Kalėdų mugėje atnaujino karštas diskusijas dėl saugumo ir imigracijos.
Patvirtinęs vasario 23-iosios datą, F.-W. Steinmeieris pabrėžė politinio stabilumo poreikį ir paragino rinkiminę kampaniją vykdyti su pagarba ir padorumu.
Jis taip pat pareiškė, jog norėtų, kad „kampanija būtų vykdoma sąžiningomis ir skaidriomis priemonėmis“ ir perspėjo dėl galimų „užsienio įtakos pavojų (…) kurie yra ypatingai intensyvūs socialiniame tinkle „X“, kurio savininkas yra milijardierius Elonas Muskas (Ilonas Maskas).
„Neapykanta ir smurtas negali turėti vietos šioje rinkimų kampanijoje, kaip ir menkinimas ar bauginimas (…), visa tai yra nuodai demokratijai“, – teigė prezidentas.
„Neapykanta ir smurtas negali turėti vietos šioje rinkimų kampanijoje, kaip ir menkinimas ar bauginimas (…), visa tai yra nuodai demokratijai“, – teigė prezidentas.
Jis taip pat priminė partijoms ir rinkėjams apie iššūkius, su kuriais kitai valdžiai teks susidurti, turint omenyje „ekonomiškai nestabilią situaciją (…), karus Artimuosiuose Rytuose bei Ukrainoje“, o taip pat ir ginčus dėl imigracijos ir klimato kaitos.
O. Scholzas išliks savo poste iki kol bus sudaryta nauja vyriausybė, kas gali trukti kelis mėnesius.
Tuo metu rinkimų kampanija iš esmės jau įsibėgėjo.
Apklausos rodo, kad O. Scholzo partija atsilieka nuo pagrindinės opozicinės Friedricho Merzo (Frydricho Merco) konservatyvios sąjungos CDU-CSU. Į aukščiausią postą taip pat pretenduoja vicekancleris Robertas Habeckas (Robertas Habekas), kurio vadovaujami žalieji atsilieka apklausose.
Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kuri apklausose rodo gerus rezultatus, iškėlė Alice Weidel (Alis Veidel) kaip savo kandidatę į kanclerės postą, tačiau ji neturi jokių galimybių užimti šį postą, nes kitos partijos atsisako su ja
