Vatikanas pasisakė dėl atidžiai stebimos bylos Vokietijoje, kurioje politikas buvo atleistas iš parapijos pareigų dėl savo narystės partijoje „Alternatyva Vokietijai“ (Alternative für Deutschland, AfD).
Kaip praneša „The Pillar“, Dvasininkijos dikasterijos dekrete, su kuriuo susipažino redakcija, Vatikanas atmetė buvusio parapijos darbuotojo skundą dėl jo atleidimo, grindžiamo politine priklausomybe, ir įvertino jį kaip „teisiškai ir faktiškai nepagrįstą“.
Ši byla laikoma tam tikru lakmuso popierėliu, parodančiu Vokietijos Bažnyčios poziciją, kad parama „ekstremistinėms“ politinėms nuostatoms yra nesuderinama su profesine ar savanoriška tarnyste Bažnyčioje.
Kaip ši byla prasidėjo? Ką tiksliai pasakė Vatikanas? Ir ko galima tikėtis toliau?
Koks šios bylos kontekstas?
2024 m. vasario 22 d. Vokietijos katalikų vyskupai vienbalsiai patvirtino pareiškimą, kuriame teigiama, kad „rasinis (völkisch) nacionalizmas“ yra nesuderinamas su krikščionybe.
Šis dokumentas buvo paskelbtas reaguojant į augančią paramą AfD, kuri buvo įkurta 2013 m. nusivylusių centro dešiniųjų Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) narių. Iš pradžių partija pasisakė už euro – 20 Europos Sąjungos valstybių naudojamos valiutos – atsisakymą.
Po 2015 m., kai į Vokietiją atvyko rekordinis 1,1 mln. prieglobsčio prašytojų, taip pat po COVID-19 pandemijos, karo Ukrainoje ir pragyvenimo išlaidų krizės, AfD, daugelio vokiečių komentatorių vertinimu, išsivystė į „kraštutinių dešiniųjų“ partiją – nors jos šalininkai šį apibūdinimą ginčija.
2024 m. vyskupų pareiškime teigiama, kad partija patyrė „kelias radikalėjimo bangas“ ir dabar yra „dominuojama rasinio nacionalizmo nuostatų“.
„Aiškiai sakome: rasinis nacionalizmas yra nesuderinamas su krikščioniškuoju Dievo ir žmogaus supratimu“, – rašė vyskupai. „Todėl kraštutinių dešiniųjų partijos ir tos, kurios veikia šios ideologijos pakraščiuose, negali būti politinės veiklos vieta krikščionims ir už jas negalima balsuoti“. „Be to, kraštutinių dešiniųjų šūkių – ypač rasizmo ir antisemitizmo – sklaida yra nesuderinama su profesine ar savanoriška tarnyste Bažnyčioje.“
Praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po šio pareiškimo, Christophas Schaufertas (Kristofas Šaufertas) buvo pašalintas iš Šv. Marijos (St. Marien) parapijos Neunkirchene (Saro kraštas) administracinės tarybos nario pareigų.
55 metų keturių vaikų tėvas, pakrikštytas toje pačioje parapijoje, prie AfD prisijungė 2016 m., po 20 metų narystės CDU ir dešimtmečio be partinės priklausomybės. Nuo 2022 m. jis atstovauja AfD Saro krašto žemės parlamente.
Jis tapo pirmuoju žinomu AfD politiku, netekusiu Bažnyčios pareigų po vyskupų pareiškimo.
Šv. Marijos parapijoje veikia pastoracinė taryba, atsakinga už sielovadą, ir administracinė taryba, prižiūrinti parapijos turtą bei personalą. Abi institucijos 2024 m. vasario 29 d. kreipėsi į Triero vyskupijos generalvikarą, prašydamos įvertinti, ar Schaufertas gali toliau eiti savanoriškas, rinktas pareigas, atsižvelgiant į vyskupų pareiškimą.
2024 m. balandžio 15 d. laišku generalvikaras kun. Ulrichas Grafas von Plettenbergas informavo Schaufertą, kad šis nedelsiant atleidžiamas iš administracinės tarybos ir jam draudžiama eiti bet kokias parapijos tarybų pareigas Triero vyskupijoje.
Sprendimas buvo paviešintas balandžio 17 d. Generalvikaras nurodė, kad prieš priimdamas sprendimą plačiai konsultavosi Triero vyskupijoje, taip pat su vyskupu Stephanu Ackermannu (Štefanu Akermanu) ir kitų vyskupijų atstovais. Jis taip pat buvo susitikęs su pačiu Schaufertu.
„Iš pokalbio su ponu Schaufertu galiu pasakyti, kad jis ir toliau eina aukštas AfD pareigas“, – teigė kunigas. – Net jei jis viešai nesireiškia taip, kad būtų lengvai kritikuojamas, išlieka faktas, jog kaip reikšmingas partijos – atstovaujančios krikščioniškajam žmogaus supratimui prieštaraujančioms nuostatoms – veidas jis kenkia Katalikų Bažnyčios patikimumui. Todėl nebematau pasitikėjimo pagrindo tolesniam bendradarbiavimui su juo. Dėl to patenkinau parapijos prašymą.“
Dvasininkas rėmėsi Triero vyskupijos Bažnyčios turto valdymo teisės normomis, kurios numato, kad generalvikaras gali atleisti narį „dėl svarbios priežasties“ (aus wichtigem Grund), ypač už šiurkštų pareigų nevykdymą ar elgesį, keliantį papiktinimą, ir kartu panaikinti jo teisę būti renkamam.
Taip pat buvo atsižvelgta į vyskupų 2024 m. pareiškimą ir Bažnyčios tarnystės pagrindinę tvarką – bažnytinės darbo teisės dokumentą.
Pastarajame teigiama: „Bažnyčiai priešiška veikla, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, objektyviai gali pakenkti Bažnyčios patikimumui, gali užtraukti teisines sankcijas.“
Schaufertas turėjo teisę per 10 dienų apskųsti sprendimą – pirmiausia vyskupui, o vėliau Vatikano Dvasininkijos dikasterijai. Jis pasinaudojo šia teise 2024 m. balandžio 25 d.
Vyskupas pridūrė, kad Schauferto atleidimas buvo pagrįstas „svarbia priežastimi“ pagal galiojančias bažnytines normas, ir pabrėžė „masinį pasitikėjimo praradimą parapijos taryboje“, susijusį su jo veikla AfD.
Gegužės 21 d. vyskupas Ackermannas atmetė jo skundą. Laiške politikui jis teigė, kad Schauferto, kaip AfD atstovo Saro krašto parlamente, pareigos yra „nesuderinamos su renkamo administracinės parapijos tarybos nario pareigomis Triero vyskupijoje“.
Vyskupas pridūrė, kad Schauferto atleidimas buvo pagrįstas „svarbia priežastimi“ pagal galiojančias bažnytines normas, ir pabrėžė „masinį pasitikėjimo praradimą parapijos taryboje“, susijusį su jo veikla AfD.
Ackermannas taip pat akcentavo, kad Schaufertas nebuvo atleistas vien dėl narystės AfD, bet dėl to, kad yra partijos išrinktas atstovas ir viešai tapatinamas su jos politika.
Pagal Kanonų teisės kodekso 1737 kanoną Schaufertas per 15 dienų galėjo pateikti hierarchinį skundą Dvasininkijos dikasterijai, ką ir padarė 2024 m. gegužės 31 d.
Tuo tarpu 2024 m. rugsėjį Vokietijos vyskupų konferencija paskelbė 36 puslapių rekomendacijas vyskupijoms dėl „ekstremistinių“ partijų rėmėjų šalinimo iš bažnytinių pareigų. Jose nurodoma, kad sprendimai turi būti priimami kiekvienu atveju atskirai, įvertinant asmens „ekstremistinių nuostatų“ intensyvumą ir jo užimamų pareigų reikšmingumą.
