Vakarų Europai smogusių niokojamų potvynių aukų skaičius šeštadienį perkopė 150, gelbėtojams skubant išvalyti nuolaužas ir užkirsti kelią tolesnei žalai.
Vakarų Vokietija potvyniai smogė stipriausiai, jie taip pat paveikė Belgiją, Liuksemburgą ir Nyderlandus, palikdami gatves ir namus panirusius į purviną vandenį ir izoliuodami ištisas bendruomenes.
Per tris katastrofos dienas vien Vokietijoje aukų skaičius išaugo iki 133, tačiau gelbėtojai perspėja, kad prasidėjus teritorijų tvarkymui rūsiuose ir namų griuvėsiuose kūnų greičiausiai bus rasta ir daugiau.
Praeitą naktį buvo pralaužta užtvanka Heinsbergo rajone, esančiame per 65 kilometrus į pietvakarius nuo Diuseldorfo, todėl šimtai gyventojų turėjo evakuotis.
Labiausiai paveiktų Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Reino krašto-Pfalco žemių gyventojai, pabėgę nuo potvynio, pradeda grįžti į savo namus.
„Banga į namą įsiveržė akimirksniu“, – sakė kepėja Cornelia Schloesser (Kornelija Šlėser), kalbėdama apie trečiadienį vidurnaktį Šuldo miestelį užklupusį potvynio srautą, sunaikinusį šimtmečio senumo šeimos verslą.
„Pastarosios 48 valandos buvo košmariškos, vaikščiojom ratais, tačiau nieko negalime padaryti“, – pridūrė ji, apžiūrinėdama krūvas metalo, stiklo ir medienos nuolaužų, susikaupusių buvusioje parduotuvės vitrinoje.
Sunkiai aprėpiama užduotis
Dalyje nukentėjusių vietų ugniagesiai gelbėtojai, vietos pareigūnai ir kariai, kai kur net pasitelkdami tankus, pradėjo milžiniškos apimties darbus, valydami gatves užkimšusias šiukšlių krūvas.
„Ši užduotis yra sunkiai aprėpiama“, – prisipažino Zolingeno meras Timas Kurzbachas (Timas Kurcbachas).
Tikrasis katastrofos mastas aiškėja tik dabar, vertinant apgadintus pastatus, kurių dalį teks nugriauti. Taip pat stengiamasi atkurti dujų, elektros tiekimą ir telefono ryšio paslaugas.
Ryšio tinklų sutrikimai apsunkina galimybes įvertinti dingusiųjų skaičių, o dauguma kelių potvynių apsemtame Aro upės slėnyje tebėra nepravažiuojami.
„Manome, kad rasime daugiau aukų“, – sakė Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje esančio Erftštato merė Carolin Weitzel (Karolina Veicel).
Be kita ko, šiame mieste potvynis sukėlė grėsmingą purvo nuošliaužą.
Reino krašto-Pfalco žemės vidaus reikalų ministras Rogeris Lewentzas (Rogeris Levencas) vietinei žiniasklaidai teigė, kad dingusiai laikoma apie 60 žmonių, dar daugiau nei 600 sužeista.
Federalinė vyriausybė planuoja įkurti specialų paramos fondą, kurio žalos kompensavimo suma turėtų siekti kelis milijardus eurų.
Kanclerė Angela Merkel, penktadienį grįžusi iš katastrofos aptemdytos kelionės į Vašingtoną, pažadėjo suteikti „trumpalaikę ir ilgalaikę vyriausybės paramą“ nukentėjusiems regionams.
Ji dar nenuvyko į nelaimės zoną iš sostinės Berlyno, tačiau jos atstovas spaudai penktadienį sakė palaikantis ryšius su žemių vadovais dėl kanclerės „greito vizito katastrofos vietoje“.
Dėmesys klimato kaitai
Vokietijoje potvyniams nusinešus mažiausiai 133 gyvybes, klimato kaita vėl atsiduria Vokietijos rinkimų kampanijos dėmesio centre. Rugsėjo 26 numatomi Budestago rinkimai, kurie žymės A. Merkel 16 metų trukusio vadovavimo pabaigą.
Vokietija ateityje „privalo daug geriau pasiruošti“, sakė vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis (Horstas Zėhoferis) ir pridūrė, kad „šie ekstremalūs orai yra klimato kaitos pasekmė“.
Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras Arminas Laschetas (Arminas Lašetas), A. Merkel įpėdiniu siekiantis tapti konservatyvių pažiūrų politikas, sakė kad regionui tai „istorinio masto nelaimė“.
Vokietijos Žaliųjų partijos kandidatė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) nutraukė atostogas ir išvyko į paveiktą teritoriją, o socialdemokratas Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pažadėjo „nebiurokratinę paramą“.
Savaitraštis „Der Spiegel“ pranešė, kad ryšys tarp globalinio atšilimo ir ekstremalių oro reiškinių, tokių kaip potvynį sukėlusios didžiulės krituliai pastarosiomis dienomis, paskatins atkreipti dėmesį į kandidatų pozicijas klimato pokyčių atžvilgiu.
„Artimiausiomis dienomis bus tvirtinama, kad tai nėra kampanijos klausimas, bet, žinoma, jis toks yra“, – nurodė leidinys ir pridūrė, kad dėl klimato kaitos laukiama vis daugiau gaivalinių nelaimių.
„Žmonės nori žinoti, kaip politikai vadovaus, nutinkant kažko panašaus“, – teigiama joje.
Kaimyninėje Belgijoje žuvusiųjų skaičius išaugo iki 27, o viename regione be elektros liko daugiau kaip 21 tūkst. žmonių.
Liuksemburgas ir Nyderlandai taip pat nukentėjo nuo stiprių liūčių, užliejusių daugybę vietovių ir privertusių tūkstančius evakuotis Mastrichte.
Liuksemburgo premjeras Xavier Bettelis (Ksavjė Betelis) pažadėjo pradinį 50 milijonų eurų greitosios pagalbos paketą piliečiams, patyrusiems potvynių žalą.
Nyderlandų premjeras dėl mirtinų potvynių kaltina klimato kaitą
Europą niokojančios galingos audros „be abejonės“ yra klimato pokyčių rezultatas, penktadienį pareiškė Nyderlandų ministras pirmininkas.
Naujausiais skaičiavimais, Vakarų Europai smogusių niokojamų potvynių aukų skaičius šeštadienį perkopė 150, daugiausia žmonių žuvo Vokietijoje.
Keli pietų Nyderlandų miestai šią savaitę patyrė potvynių žalą, tačiau ne tokią didelę kaip Vokietijoje ir Belgijoje. Be kita ko, Olandijoje apie žuvusiuosius nepranešama.
Vėlai penktadienį pietinėje Limburgo provincijoje apsilankęs premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) buvo paklaustas, ar pasaulio klimato atšilimas prisidėjo prie katastrofos. Vyriausybės vadovas atsakė: „Be jokios abejonės.“
„Nenoriu skelbti skubotų pareiškimų, tačiau kažkas tikrai vyksta, būkime atviri“, – pridūrė jis.
Kol kas daugiau nei milijonas eurų surinkta padengti nuostoliams, patirtiems labiausiai nukentėjusiems Nyderlandų regionams, pranešė šalies naujienų agentūra ANP.
Norint išvengti ateityje galinčių ištikti su potvyniais susijusių nelaimių, „pirmas dalykas, kurį reikia padaryti – ir, laimei, Nyderlanduose tą darome – tai suteikti vietos upėms“, kalbėjo M. Rutte.
Po didelių potvynių 1993-aisiais ir 1995-ųjų pradžioje, kai reikėjo evakuoti 250 tūkst. žmonių ir milijoną gyvūnų, olandai pertvarkė teritorijas aplink upes.
Upių pakrantėms išplėsti buvo investuota daugiau nei du milijardai eurų. Projektas baigtas užpernai.
„Girdime kaimynines šalis sakant: „Turime dar daug ko pasimokyti iš olandų, kad būtume pasirengę būsimiems potvyniams ateinančiais metais“, – kalbėjo premjeras.
Jis taip pat pabrėžė, kad ir patys Nyderlandai turi „išmokti pamokas“ bei užduoti sau klausimą, „ką dar galime nuveikti“.
