Kasdien valgome maistą, o kultūrinamės protarpiais, kai pradeda kamuoti meno ilgesys.
Papasakosiu keletą epizodų iš savo pastarojo meto kultūrinės patirties.
Vienu metu mano siela kantriai laukė kažko „meniško“. Na, ir pasitaikyk tu man, kad skambina kurso draugė ir siūlo nemokamą bilietą (įsivaizduojate!) į dramos teatrą. Mano kūnas vos ne ant sparnų (padedant teatro mūzai Melpomenei) atsiduria teatro salėje.
Palaimingai laukiu spektaklio pradžios. Pusiau tamsoj matau iškilius miestiečių veidus. Scenos centre, prie didžiulės lovos, kažko jau kuris laikas stovi moteriška asaba. Netrukus veiksmas prasidėjo anų laikų televizoriaus pabaigtų programų čirškimu, keiksmažodžiais, santykių aiškinimusi, sumišusių su kūno malonumais „centre“.
Keiksmų savo gyvenime girdėjau į valias priverstinai, o čia savo noru įkliuvau klausytis. „Centras“ vis labiau įsisiautėja, o aš pradedu savęs gelbėjimo operaciją. Pirmiausia grakščiai užspaudžiu savo ausis, po to kukliai nuleidžiu blakstienas. Mintys blaškosi po mano galvą, o aš bandau jas nuraminti. Pro blakstienų kraštus zonduoju kaimynus: ar labai mane smerkia. Juk žiūriu konkursinį spektaklį.
Galiausiai susikaupiu, įkvepiu oro ir drąsos, ir tada išlemenu savo dosniajai bendrakursei, kad namuose manęs laukia krūva neatidėliotinų reikalų. Tuomet tyliai tyliai apleidžiu teatro salę. Manau, kad ilgam.
Vis dar kamavo kultūrinis alkis, norėjosi kažkur apsilankyti ir patirti kažką menišką. Pasirenku dailės meno galerijos parodos atidarymo iškilmę. Pamaniau, kad čia mano ausys ilsėsis, o akys ganysis po žaismingų spalvų pievas.
Kantriai iškentėjau dviejų intelektualių menotyrininkų kalbas. Po to prašneko išstypęs jaunasis menininkas, kuris žodžio kišenėje neieškojo ir kalbėjo, kalbėjo apie savo kūrinius. Vėliau viskas pasiekė apogėjų: išgirdau gongo garsą ir purpuriniai skudurėliai nukrito nuo eksponuojamų paveikslų. Mano veidas ištįso. Spalvų beveik nerasta. Kaukolės man atrodo nepatraukliai, katarsio neišgyvenau.
Vėl bėgu namo. Ten vis dar randu užuovėją.
Menas, kuris indoktrinuoja, nukreipia, iškreipia, įkvepia depresijai ir smurtui yra antimenas.
Viltis miršta paskutinė, todėl ir vėl neriu į audringą kultūrinį vandenyną. Šį kartą muzikos garsai glosto ir kalbina mano sielą. Užsimerkiu ir gėriuosi. Geriau jau tik klausytis. Akys tepabūna ramybės būsenoje, nes atsimerkusi scenoje išvysiu pusiau aprengtas moteriškos giminės atlikėjas. Nevargsiu svarstydama, ar joms šalta. Tikriausiai ne, nes muzikinė energija jas šildo iš vidaus. Grožis reikalauja aukų. Tuo tarpu vyriškoji giminė scenoje apsirengusi, iškilminga ir ori – frakai suteikia šventiškumo.
Įdomu, kaip viskas atrodytų lygių galimybių tarnyboms, jei nuspręstų apsilankyti koncerte. Manau, pagaliau rūpestingai aprengtų tas muzikuojančias moteris arba nurengtų grojančius vyrus. Teisybė juk turi būti (cha!).
Kartu su tais nutikimais atėjo ir išganingas nušvitimas.
Manoji chebra, (čia hebrajiškos kilmės žodis, reiškiantis draugiją, draugą, bičiulį) ką aš galiu pasakyti apie savo nuotykius mene? Koks pasaulis, toks ir menas. Atėjo toks laikas, kad reikia būti „gudriems kaip žalčiams“, gal dar slidiems ir šaltiems.
Patekus į tokią situaciją (prisiminkime pirmąją sceną teatre), geriausia išeitis yra skubiai parodyti padus. Jokių čia nepatogumų nėra. Aš nesu avis, kad mane nuvestų kas nori ir kur nori. Menas, kuris indoktrinuoja, nukreipia, iškreipia, įkvepia depresijai ir smurtui yra antimenas. Kultūriniai nuodai tiesiog tyko kam įgelti. Po tokių antimeniškų injekcijų siela suserga neuroze, o jau tada ir be tabletyčių, ir be gydymo įstaigos gali nebeapsieiti.
Geriausias būdas budriai saugoti save yra kritinio proto naudojimas. Jei stingam kritinio mąstymo, galim prašyti Dievo, kuris kantriai dalina stokojantiems. Pasilikti šaltą protą verta, nes taip įmanoma išlikti ramybėje, kurios šiuo metu itin stokoja pasaulis. Kol kas dar įmanoma pasirinkti, ką žiūrėti, ką klausyti ir kur dalyvauti.
Kaip gerai, kad dar niekas iš mūsų neatėmė saulės, jūros, vėjo, miško ir lietaus. Turim savo artimuosius, kuriuos galim mylėti iš visos širdies. Taigi yra daugybė priežasčių džiaugtis.
