Sostinės politikams diskutuojant dėl šiemet mirusio aktoriaus Regimanto Adomaičio įamžinimo, savivaldybės komisija žada siekti, jog šis klausimas būtų aiškiau reglamentuotas tiek savivaldybės, tiek nacionaliniuose teisės aktuose.
Diskusijos kilo po gyventojų prašymų išduoti leidimą įrengti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui R. Adomaičiui skirtą atminimo lentą ant namo Blindžių gatvėje, kur jis ir gyveno.
Vilniaus savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisija tam keliskart nepritarė, teigdama, jog vadovaujasi ligšioline nerašyta praktika, kad net ir iškiliems asmenims atminimo ženklai sostinėje gali būti įrengiami tik praėjus dešimčiai metų po jų mirties.
Istorinės atminties komisijos pirmininkas Gediminas Jaunius pažymėjo, kad asmenų įamžinimo klausimas nėra teisiškai reguliuojamas ir valstybės lygiu. Tad savivaldybė taip pat negali taisyklių įteisinti, todėl bus kreiptasi į Seimą ir Vyriausybę.
„Sudarėme darbo grupę, kuriai suformulavome du uždavinius: paruošti vidinių tvarkų projektą, kurį mes svarstysime toliau komisijoje, ir paruošti klausimus diskusijai su Seimo Istorinės atminties komisija ir Vyriausybe, kaip galėtumėme valstybiniu lygiu išspręsti šį klausimą“, – tvirtino G. Jaunius.
vadovaujasi ligšioline nerašyta praktika, kad net ir iškiliems asmenims atminimo ženklai sostinėje gali būti įrengiami tik praėjus dešimčiai metų po jų mirties
Savivaldybės taryboje ne kartą keltas R. Adomaičio įamžinimo klausimas svarstytas ir praėjusią savaitę, taryba pritarė „Laisvės ir teisingumo“ atstovo Artūro Zuoko rezoliucijai, raginančiai Istorinės atminties komisiją dar kartą apsvarstyti iniciatyvą, o administracijai – numatyti lėšų atminimo lentai įrengti.
Pasak G. Jauniaus, komisija yra pasiruošusi vėl svarstyti klausimą, tačiau tik išsprendus teisinius keblumus.
„Komisija, trečią kartą tardamasi dėl šio klausimo, liko ištikima tai pozicijai, kad laiko atstumas yra vertinga savybė sprendžiant tokius klausimus. Tą ir komisijos narys istorikas Norbertas Černiauskas kėlė, ir kiti su istorine atmintimi profesiškai dirbantys asmenys“, – sakė komisijos pirmininkas.
Anot jo, darbo grupėje bus ir savivaldybės teisininkai, ir rezoliucijos dėl R. Adomaičio įamžinimo rengėjai.
„Manome, kad reikalingas platesnis pokalbis tiek su Seimu, tiek su Vyriausybe, kaip apskritai šį klausimą valstybiniu lygiu reglamentuoti, kad būtų daugiau aiškumo (…). Nematome poreikio konkrečiu atveju daryti išimtį, nes tai liečia ne tik Regimanto Adomaičio įamžinimą, bet ir kitų asmenų, kurių esame laikydamiesi tų pačių principų nepatvirtinę, kol nesukako tam tikras laikas“, – kalbėjo G. Jaunius.
R. Adomaitis mirė šių metų birželio 20-ąją, eidamas 86-uosius metus.
Šiauliuose gimęs, vėliau Pasvalyje gyvenęs R. Adomaitis baigė Vilniaus universiteto fizikos-matematikos fakultetą, vėliau, 1959–1962 metais, studijavo Vilniaus konservatorijoje, dabartinėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, aktorinio meistriškumo katedroje.
R. Adomaitis buvo Lietuvos kino ir teatro aktorius. 2014 metais jam įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
