Brangūs broliai ir seserys Kristuje,
švęsdami Prisikėlimo šventę sustokime prie Emauso kelio scenos – dviejų mokinių, nusivylusių ir sutrikusių, kurie netikėtai atranda, kad Keliautojas,lydintis juos, yra pats Prisikėlęs Kristus. Jis ne tik aiškina Raštus, bet su mokiniais laužydamas Duoną – atveria jų akis ir širdis, pažadina viltį.
Šiandien, kai pasaulis trokšta taikos, kai tiek daug žmonių kenčia skausmą, nežinią ar vienatvę, Viešpats eina kartu ir su mumis. Jis yra šalia net ir tada, kai Jo neatpažįstame. Tik kai leidžiame Jam kalbėti mūsų širdims ir kai dalinamės su kitais – atpažįstame Jį.
Šiais Jubiliejiniais metais esame kviečiami tapti vilties piligrimais – šviesos ženklu kitiems. Būkime kaip tie Emauso mokiniai – atpažine Jėzų skubantys pas brolius ir seseris su žinia: „Viešpats tikrai prisikėlė!“
Tegul Prisikėlimo šviesa atneša Jums viltį, ramybę ir drąsą šio pasaulio keliuose liudyti gailestingąjį Dievą.
Kristus prisikėlė! Jis tikrai prisikėlė!
Arkivyskupas Gintaras Grušas
