Kauno arkikatedroje bazilikoje švenčiami tituliniai Šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidai šiemet tapo ypatinga iškilme visai Bažnyčiai Lietuvoje. Birželio 29 dieną iškilminga Eucharistija Kauno arkikatedroje su apaštališkuoju nuncijumi bei Lietuvos vyskupais ženklino jau užbaigiamą nacionalinį Sinodinio kelio etapą ir išreiškė dėkingumą Dievui ir Jo siunčiamos Dvasios vedimui, taip pat popiežiui Pranciškui, pradėjusiam Sinodą Bažnyčioje, bei visiems Sinodinio kelio dalyviams visose Lietuvos vyskupijose.
Sinodiniu keliu buvo kviečiama eiti ir toliau
„Esame kviečiami kartu eiti toliau. Tad ši Šv. Petro ir Pauliaus iškilmė ragina mus naujai įgyvendinti mūsų bažnytinę tapatybę. Šventosios Dvasios vedimu Dievas kuria ir atnaujina savo Bažnyčią kaskart, kiekviename amžiuje ir mūsų dienomis“, – sakė Eucharistijos liturgijai vadovavęs Vilniaus arkivyskupas metropolitas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas Gintaras Grušas, ragindamas atverti širdis maldoje Šventajai Dvasiai, kad visus kartu padarytų tokia Bažnyčia, kokios Kristus nori.
Vilniaus arkivyskupas sveikino į Kauną švęsti atvykusius ir Eucharistiją koncelebravusius apaštališkąjį nuncijų arkivyskupą Petarą Antuną Rajičių, kardinolus Sigitą Tamkevičių SJ ir Audrį Juozą Bačkį, vyskupijų ordinarus bei kunigus, taip pat visus gausius Eucharistijos dalyvius iš įvairių Lietuvos vietų.
Liturgijoje patarnavo bei Evangeliją skelbė diakonai Darius Chmieliauskas ir Audrius Jesinskas. Dievo žodžio skaitinius bei vėliau visuotinius maldavimus bendruomenei perteikė Vilniaus ir Kauno arkivyskupijų bei Šiaulių vyskupijos Sinodinio kelio bendradarbiai. Giedojęs Kauno valstybinis choras, vadovaujamas meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Roberto Šerveniko, priminė, jog Sinodą švenčiame mieste, kuris 2022-aisiais yra Europos kultūros sostinė.
Homiliją sakęs arkivyskupas metropolitas G. Grušas dėkojo Dievui ir visiems, ėjusiems Sinodiniu keliu
Homiliją sakęs arkivyskupas Gintaras Grušas jos pradžioje padėkojo Dievui ir visiems, kartu ėjusiems minėtą Sinodinio kelio atkarpą – įsitraukusiems savo parapijose, kitose bendruomenėse, tiems, kurie ryžosi tapti moderatoriais, buvo pakviesti į sinodines komandas vyskupijose, ir ypač Sinodinio kelio vyskupijose bei Lietuvoje koordinatoriams bei pagrindiniam koordinatoriui ir proceso referentui Telšių vyskupui Algirdui Jurevičiui, pritaikiusiems Sinodo programą Lietuvai bei vėliau susisteminusiems vyskupijų įžvalgas.
Tai nėra Sinodo pabaiga. Esame kviečiami toliau dalyvauti kartu. Suprasti, kur esame vedami, sakė arkivyskupas G. Grušas.
„Tai nėra Sinodo pabaiga. Esame kviečiami toliau dalyvauti kartu. Suprasti, kur esame vedami“, – sakė arkivyskupas G. Grušas, atkreipdamas dėmesį, jog Sinodas tęsis ir europiniu mastu, ateinančių vasarį susirenkant į Prahą, o spalį Romoje vyks jo kulminacija susirinkus Vyskupų sinodui.
Homilijoje arkivyskupas pasidalijo žinia apie Šventuosius metus, kuriuos Visuotinėje Bažnyčioje švęsime 2025 metais, jų tema – „Vilties piligrimai“, ir tai, ganytojo mintimi, bus tąsa to kelio, kurį einame kartu kaip Bažnyčia. Rengiantis šiems metams popiežius Pranciškus kviečia gręžtis į Vatikano II Susirinkimo keturis pagrindinius dokumentus, o Sinodo kontekste dabar esame kviečiami toliau išgyventi Bažnyčią kaip keliaujančią Dievo tautą – vieną iš tų Bažnyčios įvaizdžių, kurį prieš 50 metų vykusio Susirinkimo tėvai, be kitų, atrinko dogminėje konstitucijoje „Lumen gentium“.
Homilijoje iškeltas didžiųjų krikščionybės apaštalų Petro ir Pauliaus liudijimas
Homilijoje buvo iškeltas didžiųjų krikščionybės apaštalų Petro ir Pauliaus liudijimas – jie, silpni žmonės, Šventosios Dvasios perkeisti iki mirties skelbė Gerąją naujieną. Tai skatina leisti Dvasiai vadovauti, tapti Kristaus liudytojais šiandienos pasauliui, kuris ne visada yra krikščionims palankus.
Arkivyskupas atkreipė dėmesį, jog mes turime liudijimą, kad įmanoma per išbandymus likti ištikimiems pašaukimui ir būti Bažnyčios kaimenės kelionės dalimi. Šį liudijimą teikia prieš 25-erius metus Kauno arkikatedroje vyskupo šventimus priėmusių Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio ir Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos tarnystė bei nuncijaus arkivyskupo Petaro Antuno Rajičiaus prieš 35-erius metus pradėta kunigiškoji tarnystė.
Sinodinis kelias išryškino tikro bendruomenės santykio alkį, norą kurti gilesnius santykius su ganytojais bei santykius su Dievu švenčiant sakramentus.
Homilijoje buvo pasidalyta apie trejopus Sinodinio kelio vaisius. Pirma, Sinodas priminė, jog tikėjimas yra paremtas santykiu. Sinodinis kelias išryškino tikro bendruomenės santykio alkį, norą kurti gilesnius santykius su ganytojais bei santykius su Dievu švenčiant sakramentus. Antra, teikė santykio pagrindą – įsiklausymą, dalijimąsi. Davė pasitikėjimą – ateiti, išsakyti rūpesčius, ryžtis keistis, augti ir būti ugdomiems. Trečia, Sinodinis kelias atskleidė bendruomenių trūkumų ir lūkesčių. Nors jų yra visose srityse, tai, arkivyskupo žodžiais, reiškia kvietimą augti, keistis, ugdytis toje bendruomenėje, santykiuose.
„Šito Sinodinio kelio ėjimas mums primena, kad mes esame pašaukti tapti tuo, kuo Dievas mus sukūrė būti – būti Bažnyčia, būti Kristaus Kūno nariais. Ir kiekvienas iš mūsų, ir mūsų šeimos, mūsų „namų bažnyčios“, visi kartu parapijose, bendruomenėse, vyskupijose esame keliaujanti ir atsinaujinanti Bažnyčia. Keliaukime kartu su tikslu. Su pasitikėjimu pasiveskime Šventosios Dvasios vedimui, kad Ji nuvestų ten, kur yra mūsų Galva – Jėzus Kristus“, – sakė arkivyskupas Gintaras Grušas užbaigdamas homiliją.
Eucharistijos pabaigoje suteikus Bažnyčios palaiminimą, žodį taręs apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Petaras Antunas Rajičius padėkojo Sinodinio kelio dalyviams ir Šventojo Tėvo vardu pasveikino Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį ir Vilkaviškio vyskupą Rimantą Norvilą, kurių konsekracijoje prieš 25-erius metus, kaip pats minėjo, taip pat teko dalyvauti dar jam būnant monsinjoru. Kreipdamasis į žmones, arkivyskupas Rajičius paragino skatinti pašaukimus į kunigystę, kurie prasideda katalikiškose šeimose.
Kauno arkivyskupas K. Kėvalas sveikino vyskupus
Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo sveikinime, paties ganytojo žodžiais, šioje ištikusioje triguboje šventėje, 35-erių metų kunigystės proga padėkota apaštališkajam nuncijui už tarnystę Baltijos kraštams – joje matome paties popiežiaus Pranciškaus palankumą mūsų kraštui ir netgi jo šypseną! Dievo malonių pasireiškimu arkivyskupas Kęstutis pavadino kauniečių vyskupų Eugenijaus ir Rimanto tarnystę, prieš 25 metus prasidėjusią sulig mūsų Tėvynės nepriklausomo gyvenimo pakilimu. Sveikinimus ganytojams palydėjo Kauno valstybinio choro sugiedota giesmė.
