Lietuvos mokslo taryba (LMT) skelbia kvietimą imtis kompleksinių Vilniaus arkikatedros tyrimų.
Kaip teigiama ketvirtadienį išplatintame institucijos pranešime, bus finansuojamas vienas iki 48 mėnesių trukmės projektas, jam gali būti skiriama iki 1,5 mln. eurų.
Planui atlikti kompleksinius Vilniaus arkikatedros tyrimus praėjusią savaitę pritarė Vyriausybė.
Tokį sprendimą Ministrų kabinetas priėmė įvertinęs darbo grupės pateiktą informaciją, ši konstatavo, kad nors Vilniaus katedra yra vienas svarbiausių Lietuvos valstybingumo, krikščionybės ir dinastinės atminties simbolių, iki šiol jos moksliniai tyrimai nebuvo vykdomi sistemiškai.
Todėl buvo pasiūlyta įgyvendinti kompleksinių tyrimų planą, apimantį penkias pagrindines kryptis: istorinius ir šaltiniotyrinius, architektūrinius ir mūro, bioarcheologinius ir paleogenetinius, archeologinius bei menotyrinius tyrimus.
LMT teigimu, kvietimas atverti Vilniaus arkikatedros istorijos sluoksnius „atliepia visuomenės poreikį ne spėlioti, o patikimai žinoti“.
„Viešojoje erdvėje keliami klausimai apie arkikatedros požemius, istorinius palaidojimus ir valdovų atminimą rodo, kad jos praeitis tebėra gyva. LMT siekia sudaryti sąlygas, kad į šiuos klausimus būtų atsakoma mokslo metodais, laikantis etikos principų ir telkiant skirtingų sričių specialistus“, – teigiama pranešime.
Atlikus tyrimus turėtų būti sukurta duomenų bazė apie arkikatedroje įvairiais laikotarpiais palaidotus asmenis, sudarytas išsamus palaikų mėginių bioarchyvas.
Paraiškas vertins tarptautinė ekspertų komisija, jas gali teikti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą, prireikus įtraukdama partnerius Lietuvoje ar užsienyje.
Norintys imtis šio darbo turės pagrįsti, kaip bus sprendžiami su tyrimais susiję etiniai klausimai, kaupiami ir saugomi duomenys, viešinama projekto eiga ir panaudojami rezultatai.
Taip pat turi būti numatyti katedros restauravimo, išsaugojimo ir pristatymo visuomenei būdai. Į projekto veiklas turės būti įtraukti jaunieji tyrėjai ir studentai.
Paraiškas galima teikti iki rugpjūčio 14-osios.
Tuo metu Lietuvos istorijos institutas turėtų įgyvendinti bandomąjį minimalų invazinį tyrimą ieškant Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos.
BNS rašė, kad balandį istorijos tyrinėtojas Saulius Poderis pranešė turįs įrodymų, jog tarpukariu vykdant Vilniaus katedros rekonstrukciją kartu su Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Aleksandro, Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės – palaikais galėjo būti aptikti ir Vytauto Didžiojo palaikai, tačiau dėl politinių sumetimų apie tai viešai nepranešta, o jie paslėpti vėl.
