Vilniaus apygardos teisme trečiadienį toliau nagrinėjant riaušių prie Seimo bylą, buvusi Seimo pirmininkė Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen per apklausą tvirtino nedavusi jokių nurodymų policijai ir Viešojo saugumo tarnybai.
Nuotoliniu būdu apklausiama V. Čmilytė-Nielsen teisme papasakojo, kad 2021 metų rugpjūčio 10-ąją Seimo rūmuose ji buvo iki vėlumos – iš parlamento išvyko po vidurnakčio, apie 0.30 valandą.
„Buvau savo kabinete. Čia lankėsi vidaus reikalų ministrė, policijos generalinis komisaras R. Požėla. Tai įprasta praktika. Buvau periodiškai informuojama apie situaciją šalia Seimo“, – sakė buvusi Seimo pirmininkė.
„Aš, kaip Seimo pirmininkė, negalėjau duoti parėdymų tarnyboms. Jos pavaldžios Vyriausybei“, – pridūrė ji.
V. Čmilytė-Nielsen, kaip ir vėliau trečiadienį teismui liudijusi buvusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, į posėdį buvo iškviestos kelių nuteistųjų ir jų gynėjų prašymu.
Advokatas Arūnas Kazlauskas teiravosi V. Čmilytės-Nielsen, ar minimą vakarą jos kabinete, be vidaus reikalų ministrės ir generalinio komisaro, lankėsi dar kokie nors pareigūnai.
„Vilniaus policijos vadovas Saulius Gagas buvo trumpam atėjęs. Atrodo, ir Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius labai trumpam buvo atėjęs“, – atsakė buvusi parlamento pirmininkė.
Paskui klausimus uždavinėjo nuteistoji Astra Genovaitė Astrauskaitė. Kai kurie jos klausimai buvo retoriniai, ji valstybės kovą su pandemija lygino su Holokaustu. Teisėjų kolegijos pirmininkas Audrius Cininas liudytoją įspėjo, kad į retorinius klausimus atsakinėti nereikia.
Paskui klausimus uždavinėjo nuteistasis Andrejus Lobovas. Seimo narius jis vadino bailiomis žiurkėmis, valstybės vadovus – banditais, negailėjo kitokių epitetų valdžiai.
„Jūs buvote parsidavę farmacijai! Ant jūsų sąžinės tūkstančiai nužudytų žmonių! Ar aš neteisus?!“ – nuotoliniu būdu šaukė A. Lobovas.
Kolegijos pirmininkas liepė liudytojai neatsakinėti į tokius klausimus.
V. Čmilytės-Nielsen apklausa tęsėsi beveik pusantros valandos.
„Sprendimus priima policija“
Po pietų teisme buvo apklausta buvusi vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
„Jokios institucijos nebuvo pateikusios jokios informacijos, kad gali įvykti tokie įvykiai. Tai turėjo būti įprastas, taikus protestas. Deja, jis virto riaušėmis“, – teisme sakė konservatorė.
Pasak jos, 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą, apie 21 val., policija pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį „Riaušės“.
Advokatai politikės klausinėjo, kodėl riaušės buvo malšinamos neįvedus plano „Vėtra“.
„Riaušių malšinimui naudojamas ne tik planas „Vėtra“. Sprendimus priima policija“, – sakė A. Bilotaitė.
Buvusi ministrė patvirtino, kad ji pati iškvietė Viešojo saugumo tarnybą, paskambinusi jos vadui Ričardui Pociui.
Daug klausimų A. Bilotaitei turėjo nuteistoji A. Genovaitė Astrauskaitė. Kolegijos pirmininkui vis tekdavo priminti, kad nuteistoji neuždavinėtų retorinių klausimų. A. Genovaitė Astrauskaitė kalbėjo apie fašistinę segregaciją, jaunus, gražius, inteligentiškus žmones, susirinkusius į gražų ir nuostabų mitingą.
„Jau net pasimečiau, pamiršau, kokį klausimą norėjau užduoti“, – savo monologą užbaigė nuteistoji.
Kiek vėliau A. Genovaitė Astrauskaitė vėl pabandė klausinėti liudytoją, bet atsakymai jos nepatenkino.
„Meluojat susiriesdama. Ačiū, klausimų nebeturiu“, – pareiškė nuteistoji.
Byla – apeliacinėje instancijoje
BNS skelbė, kad praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismas pradėjo bylą nagrinėti apeliacine tvarka. Dėl didelio byloje figuruojančių asmenų ir jų gynėjų skaičiaus pirmasis posėdis vyko dviejose salėse, sujungtose vaizdo ryšiu.
Teisėjų kolegija praėjusią savaitę nusprendė, kad kituose posėdžiuose privaloma dalyvauti 12 nuteistųjų, kuriems laisvės atėmimo bausmių vykdymas yra atidėtas, o prokuratūra prašo panaikinti atidėjimą ir skirti realias bausmes.
Trečiadienį visi 12 nuteistųjų, kurių dalyvavimas būtinas, posėdyje dalyvavo, dauguma – nuotoliniu būdu.
Kitų dalyvavimas posėdžiuose nėra privalomas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje byloje iš 87 kaltinamųjų 84 nuteisė už riaušes, daugumai jų buvo skirtos lygtinės laisvės atėmimo bausmės. Du buvo išteisinti. Vienos moters veiksmai buvo perkvalifikuoti iš dalyvavimo riaušėse į pasipriešinimą policijai, jai skirtas laisvės apribojimas.
Apygardos teismas iš viso gavo 67 apeliacinius skundus. Didžiąją dalį jų parašė nuteistieji, prokuratūra apskundė vieną išteisinimą, taip pat nori sugriežtinti bausmes keletui nuteistųjų.
Antanui Kandrotui, pravarde Celofanas, teismas skyrė subendrintą ketverių metų kalėjimo bausmę, o įvairių protestų dalyviui Andrejui Lobovui – dvejų metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę.
Abu juos teismas pripažino recidyvistais.
Tuo metu mokytojai A. Genovaitei Astrauskaitei, organizavusiai riaušėmis pasibaigusią protesto akciją, skirta subendrinta lygtinė dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kovotojas Arnoldas Misiūnas buvo nubaustas metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme lygtinai.
Daugumai nuteistųjų taip pat paskirtos kelis tūkstančius eurų siekiančios baudos, jas jie turės sumokėti į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Iš viso bendra įmokų suma sudaro apie 142 tūkst. eurų, taip pat šioje byloje priteista žala pagal civilinių ieškovų ieškinius sudaro daugiau nei 112 tūkst. eurų.
Kaip rašė BNS, riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus neskiepytiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš jų 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
