Vasario 4 d. garsūs Lietuvos teisininkai diskutavo mokslinėje konferencijoje „Nueinanti pandemija – pasiliekančios problemos“, keldami šiuos klausimus: kas už tai prisiims atsakomybę? ar bus įvardintos klaidos bei iš jų pasimokyta? ar ir toliau Vyriausybės nutarimais bus ribojamos konstitucinės žmogus teisės?
„Su galimybių pasu susiję žmogaus teisių ir laisvių ribojimai viešai deklaruotų tikslų nepasiekė, suskaidė visuomenę, o kai kuriems žmonėms pastangos pasinaudoti savo konstitucinėmis teisėmis užtraukė baudžiamąsias bylas ir laisvės atėmimo bausmės perspektyvą. Dėl šio paso buvo suspenduota studentų konstitucinė teisė į mokslą, verslai prarado pajamas, dalis darbuotojų – darbo vietas, o besitestuojantys – patyrė išlaidas, nors tai neapsaugojo nei nuo susirgimų, nei apkrėtimų atvejų”, – galimybių paso padarinius įvardino ekspertai.
Doc. dr. Vaidotas Vaičaitis teigė, kad konstitucinių žmogaus teisių ribojimo pagrindai turi būti aiškiai numatyti įstatyme, o ne Vyriausybės nutarime, be to, specialųjį teisinį režimą įtvirtinančiame įstatyme turi būti numatytas žmogaus teisių ir kitų konstitucinių vertybių ribojimo trukmė.
Prof. dr. Ignas Vėgėlė apžvelgė teisinės atsakomybės, dėl žalą sukėlusių COVID-19 pandemijos valdymo sprendimų, principus.
Vienas pagrindinių teisinės valstybės bruožų – teisinės atsakomybės už teisės pažeidimus neišvengiamumas, todėl, profesoriaus teigimu, tikėtina, kad net panaikinus vadinamąjį galimybių pasą įteisinusias nuostatas, Konstitucinis Teismas vis tiek nagrinės jo atitikimą Konstitucijai, nes jis sukėlė tebesitęsiančias itin dideles pasekmes visuomenei.
Pranešėjas taip pat apžvelgė ir galimą valstybės pareigūnų atsakomybę už neteisėtą veikimą, atsakomybę už žalą, iškėlė klausimus, ar gydytojas išlieka nepriklausomas ir nešališkas ir nėra nuolatiniame interesų konflikte, jei gauna priedus už kiekvieną paskiepytą asmenį?
Advokatė Sandra Pilkauskaitė apžvelgė užsienio šalių teismų praktiką pandemijos valdymo klausimais. Jų jau esama daug: skirtingose šalyse teismai yra priėmę sprendimus dėl izoliacijos, susirinkimų laisvės ir ūkinės veiklos ribojimų, įpareigojimo dėvėti kaukes, vadinamojo skiepų paso, spaudimo skiepytis ir kitų pandemijos valdymo aspektų.
„Valdžios institucijos, pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, t. y. viršydami savo įgaliojimus“, – pabrėžė S. Pilkauskaitė.
Europos Parlamento narys Stasys Jakeliūnas atkreipė dėmesį į grėsmę, kad įvesti ribojimai išliks net pasikeitus epidemiologinei situacijai ar teisiniam režimui. Taip atsitiko, pavyzdžiui, Europos Parlamente, kai skaitmeninio paso naudojimas buvo paliktas net ir grįžus hibridiniam darbui.
Europarlamentaras kėlė klausimus apie Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen interesų konfliktą, kuris yra dėl jos sutuoktinio glaudžių sąsajų su Pfizer ir Biotech kompanijomis.
S. Jakeliūnas savo pranešime paminėjo nuogąstavimą apie tai, kad 2021 m. gruodžio mėnesį pradėta diskusiją, siekiant parengti konvenciją ar kitą tarptautinį susitarimą, kuris sustiprintų Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) vaidmenį, vykdant pandemijų prevenciją ir reagavimą į jas. Pranešėjas atkreipė dėmesį į tai, kad būtina pasiekti, jog farmacijos pramonė negalėtų įtakoti nei PSO, nei farmacinės veiklos priežiūros institucijomis“.
Prof. dr. Liudvika Meškauskaitė savo pranešime pabrėžė, kad asmens privatumo, neliečiamumo bei orumo, kaip savarankiškų konstitucinių teisių, santykis ir šių teisių apsaugos ribos, šiandien yra vienas iš svarbiausių mūsų visuomenėjekylančių teisinių klausimų.
„Pandemijos metu susidūrėme su neregėto mąsto konstitucinių žmogaus teisių suvaržymais, ir net su tam tikrų konstitucinių žmogaus teisių suspendavimu, kuris kartais panašus su vienoje Azijos valstybėje vykdoma socialine kreditų sistema.“, – pastebėjo teisininkė. .
Ji atkreipė dėmesį, kad, kai galimybių pasas buvo įvestas praeitų metų vasarą, susirgimų skaičius siekė 492. Tuo tarpu, kai šių metų vasario 2 d. buvo apsispręsta jo atsisakyti, susirgimų skaičius jau siekė 12 000.
Pranešėja kėlė klausimą, kas gi atsitiko, kad taip skubiai buvo panaikintas galimybių pasas, kuris, kai kurių politikų teigimu, yra „geriausia, kas atsitiko Lietuvai“?
Teisininkas, visuomenininkas, publicistas Ramūnas Aušrotas atkreipė dėmesį, jog teismai valstybės veiksmus, įvedant galimybių paso priemonę, turi vertinti ne tiek (politinių) interesų balanso, kiek taikytų priemonių veiksmingumo bei jų būtinumo požiūriu.
Dr. Vygantas Malinauskas mano, kad viena didžiausių problemų, kad nebuvo rimtesnės diskusijos ir bandymo įvertinti pandemijos valdymo priemonių teisėtumą proporcingumo principo kontekste.
Paskutinis konferencijos pranešėjas – advokatas Dominykas Vanhara savo pranešime sakė: „Nuo Nepriklausomybės atkūrimo nebuvo situacijos, kai žmogus galėjo taip paprastai būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pavyzdžiui, praktikoje yra atvejų, kai sveikas, tačiau neskiepytas, žmogus buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už patekimą į mokymo įstaigą laikyti egzamino. Tai yra laikoma apysunke nusikalstama veika.“
Advokato teigimu, labai svarbus Kontitucinio Teismo pasisakymas dėl vadinamojo galimybių paso teisėtumo ir konstitucingumo, nes net ir po šios priemonės panaikinimo mes dar ilgai turėsime su ja susijusias jos taikymo pasekmės.
Pasak pranešėjo, jei Konstitucinis Teismas pripažintų Vyriausybės nutarimus prieštaraujančius Konstitucijai bent vienu ginčijamu pagrindu, tai reikštų, kad galimybių pasas įvestas neteisėtai, vadinasi, nebuvo padarytos ir nusikalstamos veikos. Tokiu atveju reiktų teikti prašymus nutraukti ikiteisminį tyrimą arbajei asmuo jau nuteistas ir paskirta bausmė, reiktų kreiptis asmeniui į teismąsu prašymu priimti išteisinamą nuosprendį.
