Dar prieš kelerius metus Peteris Magyaras (Pėteris Madjaras) iš pirmos eilės plojo Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano kalboms, o dabar tapo rimčiausiu nacionalistų lyderio varžovu per 16 jo valdymo metų.
„(V. Orbano partijoje) „Fidesz“ mane vadino „amžinąja opozicija“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis netrukus po to, kai 2024 metais iškilo į viešumą, vyriausybei susidūrus su prezidento malonės skandalu.
Sekmadienį vengrai nusprendė, kad P. Magyaras daugiau nebebus „amžinoji opozicija“, ir atidavė jo partijai aiškią pergalę rinkimuose.
Rezultatas tapo triuškinančiu pralaimėjimu ilgus metus pareigas ėjusiam nacionalistinių pažiūrų ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui.
Oficialūs rinkimų rezultatai, gauti suskaičiavus balsus 97,35 proc. apylinkių, rodo, kad P. Magyaro partija „Tisza“ surinko 53,6 proc. balsų ir užsitikrino 138 vietas 199 vietų parlamente.
V. Orbano partija „Fidesz“ gavo 55 mandatus – už ją balsavo 37,8 proc. rinkėjų.
Pasak P. Magyaro, pergalė rinkimuose „išlaisvino“ šalį.
Europos lyderiai sekmadienį vienas po kito jį sveikino, džiaugdamiesi tuo, ką jie laiko atotrūkiu nuo kritiško V. Orbano požiūrio į Europos Sąjungą (ES).
Pavyzdžiui, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) pirmadienį pareiškė, kad konservatoriaus Peterio Magyaro pergalė prieš Viktorą Orbaną Vengrijos parlamento rinkimuose yra „triuškinamas pralaimėjimas dešiniojo sparno populizmui“.
„Vengrija pasiuntė labai aiškų signalą prieš dešiniojo sparno populizmą visame pasaulyje. Šiuo atžvilgiu vakar (sekmadienio rinkimų diena) buvo (…) gera diena“, – sakė F. Merzas.
Po P. Magyaro pergalės bus lengviau „glaudžiai koordinuoti veiksmus (…) su mūsų partneriais Europos Sąjungoje“ įvairiais klausimais, teigė F. Merzas.
„Po vakarykščių įvykių (…) mums dabar bus lengviau priimti bendrus sprendimus, taip pat ir Europos Vadovų Taryboje. Mes laikysimės vieningos Europos Sąjungos pozicijos, įskaitant ir santykius su Rusija“, – sakė jis.
F. Merzas pridūrė, kad jis „asmeniškai yra labai dėkingas ir jaučia palengvėjimą dėl tokio aiškaus rinkimų rezultato“.
„Tai rodo, kad mūsų demokratinės visuomenės yra akivaizdžiai (…) atsparios Rusijos propagandai ir išorinei įtakai tokiems rinkimams“, – pareiškė jis.
„Turiu pasakyti, kad man vakar tai buvo viena geriausių naujienų – kad tokioje demokratinėje visuomenėje kaip Vengrija akivaizdžiai vis dar išlieka toks aukštas atsparumo lygis“, – pridūrė Vokietijos kancleris.
Tuo metu Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) sekmadienį pasveikino P. Magyarą su „aiškia pergale rinkimuose“, pažadėdama tolesnį savo šalies bendradarbiavimą ir linkėdama jam sėkmės.
„Dėkoju savo draugui Viktorui Orbanui už intensyvų bendradarbiavimą bėgant metams ir žinau, kad jis toliau tarnaus savo tautai, taip pat ir būdamas opozicijoje“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pareiškime teigė dešiniųjų lyderė.
„Italija ir Vengrija yra tautos, kurias sieja gilus draugystės ryšys, ir esu tikra, kad mes ir toliau konstruktyviai bendradarbiausime mūsų tautų labui bei spręsime bendrus iššūkius Europos ir tarptautiniu lygmenimis“, – teigė ji.
„Prancūzija sveikina šią pergalę už demokratinį aktyvumą, Vengrijos žmonių įsipareigojimą Europos Sąjungos vertybėms ir Vengriją Europoje“, – socialiniame tinkle „X“ po pokalbio su P. Magyaru rašė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).
Prancūzijos tautinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) vadovas Jordanas Bardella (Žordanas Bardela) išreiškė pagarbą V. Orbanui, pavadindamas jį „didžiu patriotu“.
Jaunasis Orbanas
Sumanus komunikatorius – tiek socialiniuose tinkluose, tiek rinkimų kampanijos metu – 45 metų konservatorius pažadėjo permainas, prisiekdamas „plyta po plytos“ išardyti visą V. Orbano politinę sistemą, su kuria dar visai neseniai turėjo glaudžių ryšių.
Asmeniškai P. Magyarą pažįstantys žmonės sako, kad jis yra greitai užsiplieskiantis perfekcionistas, tačiau moka atsiprašyti už savo trūkumus.
Pastaruosius dvejus metus jis beveik be perstojo keliavo po šalį, žadėdamas pažaboti korupciją ir sutvarkyti viešąsias paslaugas, taip iškeldamas savo partiją „Tisza” – pagarbos ir laisvės akronimą – į rinkimų viršūnę.
Pasak Varšuvoje įsikūrusio Rytų studijų centro (OSW) vyriausiojo analitiko Andrzejaus Sadeckio (Anžiejaus Sadeckio), jo, kaip buvusio vyriausybės saviškio, statusas prisidėjo prie jo žaibiško iškilimo.
„Kai kuriems buvusiems „Fidesz“ rinkėjams jis skamba įtikinamiau, kai sako, kad sistema yra supuvusi iš vidaus“, – AFP sakė ekspertas.
„Tam tikra prasme P. Magyaras yra kaip V. Orbanas prieš 20 metų, tik be viso to bagažo, korupcijos ir valdžioje padarytų klaidų.“
„Drąsus“
Gimęs žymių konservatorių šeimoje, P. Magyaras nuo mažens žavėjosi politika.
Studijų metais jis susidraugavo su dabartiniu V. Orbano administracijos vadovu ir susipažino su Judit Varga, kurią vedė 2006 metais ir kuri vėliau tapo V. Orbano teisingumo ministre.
Po darbo Briuselyje, kur P. Magyaras dirbo diplomatu ES reikalams, 2018 metais šeima grįžo į Vengriją.
Tuomet P. Magyaras vadovavo valstybinei studentų paskolų įstaigai ir buvo kelių kitų valstybinių įmonių valdybų narys.
P. Magyaras ir J. Varga, susilaukę trijų vaikų, išsiskyrė 2023 metais.
Plačiajai visuomenei beveik nežinomas P. Magyaras išgarsėjo, kai 2024 metų pradžioje vyriausybę sukrėtė skandalas dėl malonės suteikimo nuteisto vaiko išnaudotojo bendrininkui, dėl kurio atsistatydino prezidentė, o J. Varga pasitraukė iš politikos.
Nors tuomet P. Magyaras atmetė klausimą apie savo politinius siekius kaip „blogą (idėją), net ir kaip pokštą“, po kelių savaičių jis surengė savo pirmąjį mitingą, pritraukusį dešimtis tūkstančių žmonių.
P. Magyaras greitai tapo vertinamas kaip „drąsus, orientuotas į veiksmus ir pasirengęs prisiimti asmeninę riziką“, AFP sakė Budapešte įsikūrusio ELTE universiteto žiniasklaidos ekspertė Veronika Kovesdi.
Jo žinutės socialiniuose tinkluose „emociškai rezonuodavo“ su jo sekėjais, suteikdamos jam „beprecedentį organinį pasiekiamumą“, sakė V. Kovesdi, pridurdama, kad daugelis rėmėjų mato jį kaip „didvyrį, nenuilstamai kovojantį už juos“.
Buvęs valdžios atstovas perėmė anksčiau nežinomą TISZA partiją, kad galėtų teisėtai dalyvauti 2024 metų Europos Parlamento (EP) rinkimuose, ir atvedė ją į antrąją vietą po valdančiosios koalicijos.
Sparčiai išaugus jo populiarumui, P. Magyaras susidūrė su, jo žodžiais tariant, „neapykantos ir melo cunamiu“, išjuokdamas kai kuriuos teiginius ir neigdamas kitus, įskaitant J. Vargos kaltinimus smurtu artimoje aplinkoje.
Šie išpuoliai „padėjo dar labiau įteisinti jį kaip lyderį, kuris tikrai sugeba atnešti permainas“, teigė V. Kovesdi.
„Šansas permainoms“
P. Magyaras pažadėjo kovoti su korupcija, pagerinti viešąsias paslaugas, pavyzdžiui, sveikatos apsaugą, ir įgyvendinti reformas, būtinas norint atlaisvinti Vengrijai skirtus milijardus eurų ES lėšų.
Užsienio politikos srityje jis pažadėjo paversti šalį patikima NATO sąjungininke ir ES nare, kartu kritikuodamas Rusiją, su kuria V. Orbanas siekė glaudžių ryšių nepaisant Maskvos invazijos į Ukrainą.
Tačiau, kaip ir V. Orbanas, P. Magyaras taip pat atmeta ginklų siuntimą į Ukrainą ir nepritaria greitai šalies integracijai į ES, nors ir nepritaria priešiškai V. Orbano retorikai Kyjivo atžvilgiu.
„Mums teks sėsti prie derybų stalo su Rusijos prezidentu. Geografinė padėtis nei Rusijai, nei Vengrijai nepasikeis. Mūsų energetinė priklausomybė dar kurį laiką išliks.
Reikia stiprinti diversifikaciją, tačiau tai nevyksta per vieną dieną. Esant būtinybei, mes vesime derybas, tačiau draugais netapsime“, – sakė Magyaras.
Taip politikas pakomentavo dabartinio ministro pirmininko Viktoro Orbano žodžius, kuris perspėjo, kad „Tisza“, laimėjusi rinkimus, suformuos „proukrainietišką vyriausybę“ ir pažadėjo stebėti jos derybas su Maskva.
Taip pat jis nepritaria paspartintam su Rusija kariaujančios Ukrainos įstojimui į ES.
„Visų pirma, kalbame apie kariaujančią šalį; Europos Sąjungai priimti kariaujančią šalį yra visiškai neįmanoma“, – žurnalistams sakė jis.
Jis laikosi dar griežtesnių antiimigracinių pažiūrų nei V. Orbanas, žadėdamas nutraukti vyriausybės kviestinių darbuotojų programą.
P. Magyaro pozicija dėl LGBTIQ teisių yra miglota, tačiau jis pabrėžia, kad palaiko lygybę prieš įstatymą.
Kartais jis įsiveldavo į karštus ginčus su žiniasklaida, peikdamas leidinius dėl „netinkamo“ dėmesio sutelkimo.
„Kadangi jis socializavosi „Fidesz“ partijoje, taip pat kyla abejonių, ar jis gali užtikrinti tikrą atotrūkį nuo V. Orbano valdymo“, – sakė analitikas A. Sadeckis.
„Kairiųjų pažiūrų rinkėjai gali būti ne visiškai patenkinti jo darbotvarke, tačiau jie vis tiek jį palaiko, nes jis atstovauja didžiausiam šansui permainoms“, – pridūrė jis.
