Visos Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centras (VCIOM) paskelbė savo tradicinį “Velykų” monitoringą, atspindintį rusų požiūrį į pagrindinę krikščionių šventę. Velykos rusams yra trečia pagal svarbą šventė po Pergalės dienos ir Naujųjų metų išvakarių.
Nepaisant Velykų svarbos, žmonės šią grynai bažnytinę šventę vis rečiau sieja su religiniu turiniu. Į klausimą “Velykų šventimas Jums yra…” atsakymą “šventos apeigos” renkasi vis mažiau respondentų (2011 m. – 21 %, 2024 m. – 12 %). Tačiau daugėja žmonių, kuriems Velykos yra “kultūrinė ir istorinė protėvių tradicija” (2011 m. – 22 %, 2024 m. – 30 %).
Žmonių, kuriems Velykos yra “šeimos tradicija” (24 %) ir “formali tradicija” (12 %), skaičius išlieka stabilus.
Velykoms tampant “kultūrine ir istorine” švente, rusai vietoj dalyvavimo velykinėse pamaldose renkasi velykinių patiekalų gaminimą ir svečių priėmimą kaip šios dienos šventimo formatus.
Kaip pažymėjo VCIOM strateginės plėtros direktorius Stepanas Lvovas, “tampa norma, kad žmonės deklaruoja priklausymą kuriai nors konfesijai, nebūdami nei religingi, nei, juo labiau, bažnytiniai. Tačiau kartu vyksta kai kas netikėta – religija ir jos elementai, nors susidomėjimas ja gana didelis, negrįžo į status quo, o užėmė kiek kitokius masinės sąmonės segmentus!
Dar 2011 m. buvo galima įžvelgti atgimstančio susidomėjimo Velykomis kaip tikrai religine švente požymių – tuomet kas penktas žmogus Velykas suvokė pirmiausia kaip sakralinę apeigą, t. y. tiesiogiai siejo jas su Prisikėlimo slėpiniu. Šiandien sakralumą Velykose įžvelgia tik kas devintas žmogus.
Ir per tą patį laiką išaugo dalis tų, kurie pabrėžia kultūrinį ir istorinį šio įvykio kontekstą. Taigi per pastarąjį dešimtmetį stebime vis didesnį šios šventės semantinį sekuliarizavimą. … Vienaip ar kitaip, Velykos tampa iš esmės sekuliaria švente, kurios prasmė yra rusų kultūrinio identiteto reprodukcija.”
Pasak SOVA, 2024 m. balandžio pabaigoje tapo žinoma, kad dėl gegužės 5 d. vyksiančio karinio parado generalinės repeticijos Maskvos centre esančiose bažnyčiose nebus Velykų ryto liturgijos. Tradiciškai, be naktinės liturgijos, Velykos švenčiamos ir rytine liturgija, kurioje dalyvauja tie, kuriems sunku ištverti naktines pamaldas – dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės ir parapijiečiai su mažais vaikais.
Rytų krikščionys šiemet Velykas švęs gegužės 5 d.
