Ketvirtadienį, spalio 21 d., naujienų agentūros „Fides” paskelbtos statistikos duomenimis, nuo 2018 m. iki 2019 m. katalikų skaičius pasaulyje išaugo daugiau kaip 15 mln. „Padidėjimas būdingas visiems žemynams, išskyrus Europą”, kurioje katalikų tikinčiųjų skaičius sumažėjo beveik 300 tūkst. žmonių, nustatyta suvestinėje.
Duomenys paskelbti prieš 95-ąją Pasaulinę misijų dieną, kuri bus švenčiama sekmadienį viso pasaulio vyskupijose po vienerių metų pertraukos, padarytos dėl COVID-19 pandemijos.
Kasmet atliekamo katalikų tikinčiųjų surašymo duomenimis, 2019 m. katalikai sudarė 17,7 % pasaulio gyventojų. Katalikybės pasekėjų gausėjant Afrikoje, Amerikoje ir Azijoje, šis skaičius mažėja Europoje – istoriniame katalikybės lopšyje, kuris dabar vis dažniau tampa misijų teritorija.
Nors apskritai katalikų kunigų skaičius augo, Europoje dvasininkų nuosekliai mažėjo – čia vienam kunigui tenkantis tikinčiųjų skaičius išaugo iki daugiau nei 3245:1.
Jau septintus metus iš eilės vienuolių brolių ir seserų skaičius mažėjo visur, vienintelė išimtis – Afrika.
Seminaristų, besimokančių tapti kunigais, taip pat sumažėjo visame pasaulyje, ypač mažesnėse seminarijose, skirtose asmenims nuo 11 iki 18 metų. Vyskupų sumažėjo 13, ir dabar jų visame pasaulyje yra 5 364.
Nors dvasininkų visame pasaulyje smarkiai sumažėjo, pasauliečių misionierių skaičius gerokai išaugo, ypač Amerikoje ir Afrikoje, o Azijoje sumažėjo tik šiek tiek. Katechetų skaičius krito 2 590, labiausiai – Amerikoje ir Europoje.
„Fides” duomenys apima visus katalikus iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgdami į COVID-19 pandemiją ir dėl to uždarytas bažnyčias bei mirusius žmones, ketvirtadienį Vatikane vykusioje spaudos konferencijoje ekspertai pripažino, kad per 2020 m. skaičiai galėjo gerokai pasikeisti.
Arkivyskupas Giovanni Pietro Dal Toso (Džiovanis Pietras Dal Tosas), Popiežiškųjų misijų draugijų pirmininkas, kalbėjo apie iššūkius, susijusius su visų duomenų surinkimu, ypač pandemijos metu. Pripažindamas, kad „krikščionių skaičiaus mažėjimas yra akivaizdus”, nors pridūrė, kad yra naujų, gyvybingų krikščionių bendruomenių, kurios klesti net ir Europoje.
„Manau, kad reikės rengti krikščioniškojo ugdymo kursus”, kad tikintieji geriau suprastų katalikybę, sakė jis.
Per spaudos konferenciją paskelbtoje žinioje, parašytoje sausio mėnesį, popiežius Pranciškus rašė, kad „Pandemijos situacija išryškino ir sustiprino skausmą, vienišumą, skurdą ir neteisingumą, dėl kurių daugelis jau kentėjo ir anksčiau, taip pat demaskavo mūsų netikrą saugumą, tyliai mumyse augantį susiskaldymą ir poliarizaciją.”
Pasak popiežiaus, pandemija labiausiai palietė pačius silpniausius ir pažeidžiamiausius, nes pasaulį galėjo „užvaldyti net viltį slopinantis konformistinis kartėlis”. Nepaisant šių iššūkių, Pranciškus sakė, kad „pašaukimas misijai nėra praeities dalykas” ir pasauliui reikia misionierių, pasirengusių „išeiti į pasaulio pakraščius ir tapti atjautos pasiuntiniais bei įrankiais.”
Spaudos konferencijoje kalbėjęs Filipinų kardinolas Luisas Tagle (Luisas Taglas) paragino tikinčiuosius tapti „misionieriais, skatinamais užuojautos ir vilties”. Minėdamas savo patirtį gyvenant Azijoje, kur katalikai sudaro gyventojų mažumą, kardinolas perspėjo, kad „jei tikėjimą laikysime tik sau, tapsime silpni, o jei tikėjimą laikysime tik nedidelei grupei, jis gali tapti elitiniu”.
Vietoj to, tęsė jis, krikščionys ir misionieriai yra pašaukti „pasiekti visas tautas, geografines ir egzistencines erdves”. Kardinolas nuo 2019 m. vadovauja Vatikano Tautų evangelizavimo kongregacijai ir užima keletą svarbių pareigų Vatikane, dėl kurių daugelis stebėtojų kardinolą laiko „papabile”, t. y. galimu kandidatu būti išrinktu popiežiumi per kitą konklavą.
