Net jei vieną dieną mašinos įgis tam tikrą savimonę, ar tai būtinai turėtų mums kelti baimę? – Tokį klausimą naujausiame jėzuitų žurnalo „La Civiltà Cattolica“ numeryje svarsto Vatikano observatorijos direktorius kunigas Guy Consolmagno.
Jėzuitų vienuolis aiškina, kad dirbtinio intelekto sistemos, užuot mėgdžiojusios žmogaus intelektą, atlieka „manipuliavimo duomenimis operacijas“. Tačiau šie duomenys „nėra nei informacija, nei žinios, nei išmintis“. Kompiuteriai dirba tik su duomenimis, o populiariausi dirbtinio intelekto robotai, pavyzdžiui, ChatGPT, „atrodo panašūs į žmogų, nes į savo rezultatus įveda žmogiškus netikslumus ir klaidas“.
Mokslininkas paaiškino, kad „dirbtinio intelekto laboratorijos kuria smegenų veikimo žemėlapį, kaip ir ką jos veikia“. Tačiau tai, ką daro kompiuteriai, „neturi nieko bendra su intelektu“. Taigi kyla klausimas: „Ar žmonės kada nors sugebės sukurti ką nors, kas būtų apdovanota protu? Kažką, kas gebėtų būti išmintingas?“
Pasak jėzuito, „mūsų žmogiškasis protas niekada nesugebėjo išrasti naujos nuodėmės“.
„Godumas, pavydas, puikybė, godumas, geismas ir visa kita gundys kiekvieną laisva valia apdovanotą būtybę. O kiekviena protu ir savimone pasižyminti būtybė visada svarstys didžiuosius klausimus ir bus gundoma kokio nors slapto žinojimo ar desperatiško tikrumo ieškojimo”, – pažymėjo jis.
Tokioje perspektyvoje „tikėjimo, vilties ir meilės dorybės visada bus įmanomos“.
Tad „net jei mašinos būtų pasiekusios tam tikrą savimonės laipsnį, ar tai turėtų kelti nerimą? Jei jos išvystytų žmogaus sielos savybes, tokias kaip intelektas ir laisva valia, tai nepadarytų jų nei geresnių, nei blogesnių už kitas sielas, nesvarbu, ar jos būtų žmogiškos, ar kitokios. Jos būtų pajėgios nusidėti ir mylėti. Kam bijoti, kad tai yra blogiausia, kas gali nutikti?“ – užbaigė Jėzaus draugijos mokslininkas.
