Vatikanas ketvirtadienį paskelbė visą naujausių įspėjimų dėl dar vienos galimos schizmos Vokietijoje, tekstą, kuriame išreiškiamas esminis susirūpinimas ir prieštaravimai Sinodiniam keliui.
Bažnyčia, kurioje Vokietijoje dirba apie 800 tūkst. žmonių, pakeitė darbo įstatymus, kad žmonės nebegalėtų būti atleisti iš darbo už tos pačios lyties asmenų santykius ar naują santuoką po skyrybų, skelbia DW.
Anot naujienų portalo, antradienį įsigaliojo pataisa priimta praėjus beveik metams po to, kai 125 Katalikų Bažnyčios darbuotojų, siekdami nutraukti Bažnyčios taisyklėse numatytą diskriminaciją, kartu demonstravo savo homoseksualumą.
Iki šiol Katalikų Bažnyčios darbuotojai galėjo netekti darbo, jei atvirai pareikšdavo apie savo homoseksualią partnerystę arba jei po skyrybų vėl susituokdavo.
„Aiškiai, kaip niekada anksčiau, įvairovė bažnytinėse institucijose pripažįstama kaip praturtinimas”, – paskelbė Vokietijos vyskupų konferencija.
Ji pridūrė, kad „visi darbuotojai, nepriklausomai nuo jų konkrečių pareigų, kilmės, religijos, amžiaus, negalios, lyties, seksualinės tapatybės ir gyvenimo būdo”, gali būti Bažnyčios, kuri „tarnauja žmonėms”, atstovai.
„Jei jie teigiamai nusiteikę ir atviri Evangelijos žiniai [ir] gerbia krikščionišką institucijos pobūdį”, – priduriama išvadoje.
Vokietijos katalikų centrinis komitetas teigia, kad šis žingsnis „pavėluotas”, o Vokietijos katalikių moterų bendruomenė reformą pavadino „svarbiu įvykiu”.
Tačiau kanonų teisės ekspertas Thomas Schülleris (Tomas Šiuleris) Vokietijos naujienų agentūrai DPA sakė, kad sprendimą „lėmė valstybiniai darbo teismai”, kurie ilgą laiką turėjo pirmenybę sprendžiant Bažnyčios darbo teisės klausimus, susijusius su asmeniniu gyvenimo būdu.
Advokatų grupės „Mes esame Bažnyčia” atstovas Christianas Weisneris (Kristianas Vaisneris) pasveikino šį žingsnį, tačiau pažymėjo, kad jį „tikriausiai lėmė ir darbuotojų trūkumas”.
Negirdi kritikos
Praėjusį penktadienį per tiesioginius susitikimus su Vokietijos vyskupais du žymiausi kardinolai pateikė teologiškai argumentuotas abejones, įspėdami, kad šis procesas „kenkia Bažnyčios bendrystei”.
Kritika buvo paskelbta lapkričio 24 d. ir oficialiame Vatikano laikraštyje, ir Vatikano naujienų svetainėje.
Tarp jų buvo ir siūlymas paskelbti moratoriumą šiam procesui – šis pasiūlymas buvo atmestas per lapkričio 18 d. Romoje vykusias diskusijas su Vokietijos vyskupais.
Pagrindinis rūpestis – vienybė su Bažnyčia, – aiškino Vyskupų dikasterijos prefektas kardinolas Marcas Ouellet (Markas Velė).
„Keletas autoritetingų dabartinės Sinodinio kelio Vokietijoje krypties kritikų atvirai kalba apie užslėptą schizmą, kurią jūsų tekstų pasiūlymas dabartine forma grasina įtvirtinti”, – rašė jis.
Sinodinis kelias – kuris nėra sinodas – kelia pavojų, kad juo siekiama ne pastoracinių naujovių, bet bandoma „pertvarkyti Bažnyčią”, perspėjo kardinolas M. Ouellet savo pareiškime, kurį vokiečių kalba paskelbė CNA Deutsch.
Kardinolas sakė, kad Sinodinio kelio pasiūlymai „kenkia Bažnyčios bendrystei”, sėja „abejones ir sumaištį tarp Dievo tautos”.
Jis pridūrė, kad Vatikanas kasdien gauna pranešimų iš katalikų, pasipiktinusių šiuo procesu.
Įkvėptas lyčių teorijos
„Stebina, – sakė kardinolas vokiečiams, – kad prieš kelis dešimtmečius ribotos teologų grupės darbotvarkė staiga tapo daugumos Vokietijos episkopato pasiūlymu”.
Vokiečių darbotvarkė, sakė M. Ouellet, buvo „privalomo celibato panaikinimas, viri probati šventimai, moterų galimybė būti įšventintoms į kunigus, moralinis homoseksualumo pervertinimas, struktūrinis ir funkcinis hierarchinės galios apribojimas, gender teorijos įkvėpti svarstymai apie lytiškumą, pagrindiniai siūlomi Katalikų Bažnyčios katekizmo pakeitimai”.
Daugelis stebėtojų ir tikinčiųjų nustebę klausia, sakė M. Ouellet: „Kas atsitiko?” ir „Kur mes atsidūrėme?”.
Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas kardinolas Luisas Ladaria Ferreras (Luisas Ladarija Fereras) Vokietijos vyskupams išsakė penkis susirūpinimą keliančius klausimus, įskaitant Sinodinio kelio požiūrį į lytiškumą, valdžią ir struktūrą Bažnyčioje bei moterų įšventinimą į kunigus.
Pirma, kadangi Sinodinis kelias nėra sinodas, sakė kardinolas Ladaria, nesitikima, kad jis parengs galutinį dokumentą. Vis dėlto galbūt jis turėtų parengti tokį – ar kažką panašaus – „kuris galėtų atspindėti labiau linijinį požiūrį ir mažiau remtis teiginiais, kurie nėra iki galo pagrįsti”.
Antra, kardinolas suabejojo Sinodinio kelio prielaida dėl „ryšio tarp Bažnyčios struktūros ir nepilnamečių išnaudojimo reiškinio”.
Kardinolas Ladaria įspėjo vokiečius „nesuvesti Bažnyčios slėpinio į paprastą valdžios instituciją arba iš pat pradžių žiūrėti į Bažnyčią kaip į struktūriškai piktnaudžiaujančią organizaciją, kurią reikia kuo greičiau pajungti prižiūrėtojų kontrolei”.
Toks požiūris kelia pavojų prarasti „vieną svarbiausių Vatikano II Susirinkimo laimėjimų”, – rašė kardinolas. Būtent, „aiškią doktriną apie vyskupų, taigi ir vietinės Bažnyčios, misiją”.
