Vatikanas paskelbė galutinę Sinodo studijų grupės ataskaitą apie moterų dalyvavimą Bažnyčioje, kurioje raginama išplėsti moterų vaidmenį Bažnyčios valdyme ir vadovavime, tačiau neįtraukiant įšventintos tarnystės.
75 puslapių dokumente, kovo 10 d. paskelbtame anglų ir italų kalbomis, aptariama moterų lyderystė Bažnyčioje, tačiau nenagrinėjamas konkretus klausimas dėl galimo moterų diakonato.
Tai trečioji iš 15 galutinių ataskaitų, kurias artimiausiomis savaitėmis turėtų pateikti Sinodo apie sinodiškumą studijų grupės. Vyskupų sinodo generalinis sekretorius kardinolas Mario Grechas (Marijus Grekas) šias ataskaitas apibūdino kaip „darbo dokumentus“, kurie bus naudojami rengiant pasiūlymus, teikiamus popiežiui svarstyti.
Charizminis moterų vaidmuo
Dokumente studijų grupė ragina atverti „naujas erdves“, kuriose moterys galėtų vykdyti lyderystę evangelizacijos ir administravimo srityse bendradarbiaudamos su įšventintais tarnautojais.
„Greta sakramentinio kelio ir nuo jo skirtingai egzistuoja ir charizminis vaidmuo, kuris gali būti vaisingai plėtojamas atveriant naujas dalyvavimo erdves pasauliečiams, ypač moterims“, – teigiama dokumente. „Todėl ir vykdant valdymą vyskupijoje gali atsirasti tokių galimybių, ir jos turėtų būti panaudojamos.“
Ataskaitoje teigiama, kad pasaulietės turi iš Šventosios Dvasios gautų savitų charizmų, kurios turi būti pripažintos. „Šiandien pasaulietės turi teisę patvirtinti savo dalyvavimą Bažnyčios misijoje ne tik remdamosi savo lygia žmogiškąja ir krikščioniškąja orybe, bet ir remdamosi Dievo suteiktomis charizmomis“, – rašoma dokumente. „Naujoji evangelizacija tapo skubiai reikalinga, – priduriama jame, – tokia, kuri mažiau išimtinai priklausytų nuo kunigiškųjų išteklių ir būtų praturtinta moterų buvimu bei indėliu.“
Naujos tarnystės formos
Sinodo studijų grupė ragina teologiją ir kanonų teisę „ieškoti naujų tarnysčių formų, grindžiamų Krikšto sakramentu ir besiskiriančių nuo tų, kurios kyla iš Šventimų sakramento, kad būtų galima rasti tinkamas kanonines formas, leidžiančias veiksmingai užtikrinti moterų dalyvavimą vadovavimo vaidmenyse Bažnyčioje“.
„Nėra jokios priežasties ar kliūties, kuri turėtų trukdyti moterims vykdyti vadovaujančias pareigas Bažnyčioje“, – teigiama ataskaitoje.
Dokumente taip pat rekomenduojama „iš naujo apibrėžti įšventintos tarnystės kompetencijos sritis“, teigiant, kad šių ribų peržiūrėjimas „galėtų atverti kelią pripažinti naujas atsakomybės erdves moterims Bažnyčioje“.
Moterų diakonatas neaptariamas
Pažymėtina, kad ataskaitoje nekalbama apie konkretų galimo moterų diakonato klausimą – vieną iš labiausiai diskutuojamų Sinodo apie sinodiškumą temų.
Per antrąją sinodo sesiją popiežius Pranciškus atnaujino komisijos, tiriančios moterų prieigą prie diakonato, darbą, ją patikėdamas kardinolui Giuseppe Petrocchi (Džiuzepei Petroki). Šios komisijos išvados, paskelbtos 2025 m. gruodį, nesiryžo rekomenduoti moterų diakonato, tačiau didele balsų dauguma pritarė siūlymui išplėsti moterų prieigą prie įsteigtų tarnysčių, pavyzdžiui, katecheto.
Mergelė Marija – pavyzdys
Remdamasi Šventuoju Raštu ir Bažnyčios tradicija, ataskaita kaip moteriškos autoriteto formos pavyzdžius mini Mergelę Mariją ir šventąją Mariją Magdalietę.
„Marija yra aukščiausias charizminės dimensijos pavyzdys. Nors ji nepriklauso hierarchinei struktūrai, Bažnyčioje ji turi unikalų autoritetą ir dvasinį vaisingumą“, – teigiama dokumente.
Dokumente taip pat primenama, kad Kristus pasirinko moterį – Mariją Magdalietę – pirmąja paskelbti Prisikėlimą: „Patys apaštalai šią žinią gavo iš jos.“
Popiežiaus Leono XIV paskyrimai
Ataskaitoje taip pat minimi popiežiaus Pranciškaus ir popiežiaus Leono XIV sprendimai skirti moteris į atsakingas pareigas Romos kurijoje kaip įrodymas, kad moterys gali ir jau vadovauja aukščiausiuose Bažnyčios lygmenyse.
Joje cituojama apaštališkoji konstitucija „Praedicate Evangelium“, leidžianti galimybę pasaulietei vadovauti Vatikano dikasterijai, „atsižvelgiant į valdymo galią ir konkrečios dikasterijos ar tarnybos kompetenciją bei funkciją“.
Tačiau dokumente taip pat pažymima, kad Romos kurijoje dirbančios moterys nurodo, jog „tam tikros klerikalizmu pažymėtos nuostatos vis dar išlieka“, dėl kurių „moterys, net ir eidamos atsakingas pareigas, kartais sunkiai įtraukiamos ir išklausomos lygiomis teisėmis su kolegomis vyrais, ypač bendraujant su įšventintais tarnautojais“.
Studijų grupė taip pat pabrėžė popiežiaus Leono XIV paskyrimus: trapistę motiną Marthą Elizabeth Driscoll (Martą Elizabet Driskol) ir seserį Iulianą Sarosi (Julianą Šaroši), Dievo Motinos kongregacijos vienuolę, patarėjomis dikasterijos dvasininkams, taip pat Cristianos Perrellos (Kristjanos Perelos) paskyrimą Popiežiškosios žymiųjų menų ir literatūros akademijos „Virtuosi al Pantheon“ prezidente.
Ataskaitoje taip pat cituojami popiežiaus Leono žodžiai iš liepos 30 d. interviu, kuriame jis teigė, kad „moterų vaidmuo Bažnyčioje turi toliau vystytis“ ir išreiškė ketinimą tęsti „Pranciškaus pradėtą kelią, taip pat skiriant moteris į tam tikras vadovaujančias pareigas skirtinguose Bažnyčios gyvenimo lygmenyse“.
Moterys Biblijoje ir Bažnyčios istorijoje
Galutinė sinodo ataskaita suskirstyta į tris dalis. Pirmojoje apžvelgiama studijų grupės veiklos istorija, antrojoje pateikiama „sinodinio proceso metu išryškėjusių temų sintezė“.
Trečioji dalis yra išsamus priedas, suskirstytas į šešias dalis: moterų figūros Senajame ir Naujajame Testamente; reikšmingos moterys Bažnyčios istorijoje; šiuolaikiniai moterų liudijimai Bažnyčios vadovavimo srityje; Marijos ir Petro principai; bažnytinis autoritetas; ir popiežių Pranciškaus bei Leono XIV indėlis.
Tarp dokumente paminėtų moterų yra šv. Kotryna Sienietė, šv. Žana d’Ark, Šv. Elzbieta Seton (Elizabeth Ann Seton), Maria Montessori ir Dievo tarnaitė Dorothy Day.
