Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija penktadienį paskelbė pradėjusi rinkti parašus kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Vytauto Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu.
Pasak LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio, Konstitucinis Teismas turi atsakyti, ar Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis teisiškai gali būti prilyginamas valstybės vadovui.
„Valdantieji nesileido į diskusijas, nenorėjo kreiptis į KT ir sprendimą dėl V. Landsbergio priėmė buldozeriu, pasinaudodami tuo, kad Seime turėjo užsitikrinę balsų daugumą. Niekas iš mūsų nekvestionuoja V. Landsbergio indėlio į užsienio politiką nepriklausomos Lietuvos aušroje, tačiau negalima pamiršti Konstitucijos ir tuo metu galiojusių įstatymų“, – pranešime cituojamas R. Karbauskis.
Kreiptis į Konstitucinį Teismą gali ne mažiau kaip 29 Seimo narių grupė, opoziciniai „valstiečiai“ Seime turi 20 atstovų. Toks Seimo narių grupės kreipimasis KT nagrinėjamas bendra tvarka.
Apie ketinimus kreiptis į KT dėl V. Landsbergiui pernai pripažinto valstybės vadovo statuso „valstiečiai“ užsiminė dar Seime svarstant projektą praėjusių metų pavasario sesiją.
Parlamentas pernai birželio 30 dieną priėmė Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso įstatymą, pagal kurį Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990-ųjų kovo 11-ąją prilygintas atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovui. Tuo metu šias pareigas pareigas ėjo V. Landsbergis.
Už šį projektą balsavo 74 parlamentarai – valdantieji konservatoriai, liberalai, Laisvės frakcijos nariai ir trys opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovai.
Įstatymas nustato, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, būdamas aukščiausiuoju Lietuvos Respublikos pareigūnu, nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1992 metų lapkričio 25 dienos turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus.
Valdantieji savo siūlymą argumentavo pozicija, kad priėmus tokį įstatymą konstatuojamas istorinis faktas, o dalis opozicijos atstovų jį sakė esant siekiu perrašyti istoriją.
Praėjusią kadenciją parlamente irgi bandyta suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.
