Dėl karo Artimuosiuose Rytuose kylant kuro kainoms, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad valstybė „turės įsikišti“ siekdama jas sumažinti bei pridūrė, kad svarstomos visos galimos priemonės.
„Turim įsikišti tikriausiai arba tam tikru etapu turėsim įsikišti. Tai kiek žinau, ministrė pirmininkė yra davusi energetikos, finansų ir ekonomikos ir inovacijų ministrams paruošti galimas priemones. Energetikos ministras dirba dėl europinio lygio reakcijos“, – žurnalistams antradienį Seime sakė J. Olekas.
„Visi elementai – ir (kainų – BNS) lubos, ir akcizai, ir rezervo panaudojimas, ir europinės bendros pastangos, yra svarstomi. Gali neužtekti vienos tokios pozicijos, kuri iškart išspręstų (situaciją – BNS), bet reikia žiūrėti viską, ką turim, kartu derinant pozicijas ir su Europos Sąjungos kolegomis, kad mes matytume kuo didesnį efektą žmonėms. Gali būti taip, kad sumažėjo (kainos – BNS) kuriam laikui ir po to vėl pašoko“, – pridūrė Seimo pirmininkas.
Politikas teigė, kad degalų kainų mažinimo priemonės priklausys nuo to, kaip greitai kils naftos ir jos produktų kainos.
„Yra visi variantai ant stalo. Tai gali būti ir kainų lubos, kiti dalykai ir akcizo peržiūrėjimas. Viskas priklausys nuo situacijos vystymosi ir kainų kilimo tempo, bet tai nepalikta savieigai“, – pridūrė Seimo pirmininkas.
J. Olekas tikisi, kad degalų rezervo panaudojimas stabilizuos kuro kainas.
„Tai viena iš tų priemonių, kuri šiuo metu yra aktualiausia ir geriausia, ką galim gauti, tai būtent įmesti papildomus kiekius dyzelino ir taip galbūt nesumažinti, bet sustabdyti, kad toliau tos kainos neaugtų“, – kalbėjo socialdemokratas.
BNS rašė, kad siekdama sumažinti kuro kainas Lietuva atlaisvins ir naftos, ir degalų atsargas. Ruošiamasi per 90 dienų išleisti dalį pramoninio rezervo – apie 80 tūkst. tonų, 12 dienų atsargų.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pirmadienį teigė, kad rezervo panaudojimas visiškai neatsvers konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikio kuro kainoms, tačiau yra „geras sprendimas, kuris netolimoje ateityje galėtų duoti rezultatą“.
Ministras anksčiau yra sakęs, kad jeigu konfliktas užsitęstų, o naftos ir dujų kainos išliktų aukštos, būtų svarstoma mažinti akcizus kurui, ypač sektoriams, kurie priklausomi nuo iškastinio kuro.
Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė praėjusią savaitę aiškino, jog degalų kainų lubos Lietuvoje yra viena iš svarstytinų priemonių, siekiant sušvelninti kuro brangimą, tačiau K. Vaitiekūno vertinimu, toks sprendimas būtų netoliaregiškas.
R. Žemaitaitis siūlo įšaldyti kuro akcizą
Tuo metu „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, sako, kad siekiant kainas sumažinti reikėtų įšaldyti kuro akcizą. Jis taip pat kritikuoja planus panaudoti naftos ir jos produktų rezervus.
„Matydami, kad kuro kainos – dyzelis pabrango 40 eurų centų, benzinas pabrango 15–20 centų – mes matome, kiek surenkame daugiau PVM. Tai aš ir siūlyčiau staigiai priimti laikiną įstatymą, kadangi Konstitucinio Teismo išaiškinimas leidžia nesilaikyti šešių mėnesių termino, kada mokesčiai yra mažinami, priimti akcizo įšaldymo įstatymą“, – antradienį žurnalistams sakė R. Žemaitaitis.
„Šią dieną užšaldyti tiek, kiek didėja PVM surenkamumas, tokią sumą reikia šaldyti“, – pridūrė jis.
Anot jo, Lietuvoje aukšta kuro kaina gali toliau laikytis iki birželio, kas ūkio sektoriui reikštų „tragediją“, todėl reikia nuo šių metų padidėjusį kuro akcizą proporcingai mažinti surenkamam PVM kiekiui.
„Jeigu šiandien pavyktų akcizą (mažinti – BNS) tiek, kiek aš esu suplanavęs ir išskaičiavęs, tai dyzelis turėtų atpigti apie 22–27 euro centus, benzinas apie 10 euro centų“, – sakė „Nemuno aušros“ pirmininkas.
Anot jo, kita priemonė siekiant mažinti kylančias kuro kainas – iš surinkto didesnio PVM už kurą teikti valstybės pagalbą ir kompensacijas verslui, tačiau tai sukeltų biurokratinių problemų.
„Verslas pildys prašymus, dokumentus, VMI vertins (…), tada sukursime biurokratinį aparatą. Tai lengviausias ir protingiausias (būdas – BNS) būtų eiti per akcizą“, – teigė R. Žemaitaitis.
R. Žemaitaitis kritikavo kuro rezervo naudojimą: „Jeigu mes tuos rezervus išnaudosime, tai ką mes darysime po dviejų trijų savaičių?“
Tuo metu kainų lubų įvedimas, anot „Nemuno aušros“ pirmininko, veiktų kaip momentinė pagalba, o jas reiktų įvesti ne tik prekybininkams, bet ir perdirbėjams.
Jo teigimu, Konkurencijos taryba neatlieka savo funkcijų, nes naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ kuro kainos Lietuvoje yra šoktelėjusios neadekvačiai.
„Šiandieną nedirba Konkurencijos tarnyba, tai yra akivaizdu. Kai Konkurencijos tarnyba man pasako, kad mes čia nematom nieko tokio, bet kai iš Mažeikių „Orlen Lietuvos“ išvažiuoja kuras į Lenkiją ir vis dėlto jis yra ženkliai pigesnis nei Lietuvoje (…), kažkas tai sau į kišenę dedasi viršpelnį“, – sakė „Nemuno aušros“ pirmininkas.
„Lenkijoje yra mažesni akcizai, bet nėra toks skirtumas, kad būtų 40 centų. Buvo prieš tai 12–18 centų, bet, gerbiamieji, kai šiandien ryte degalinėse kuras kai šovė 40 euro centų, jau kažkas yra nenormalaus“, – pridūrė jis.
Anot jo, kartelinių susitarimų gali ir nebūti, tačiau Konkurencijos tarnyba ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) turėtų tirti ir mažmenines degalines dėl galimo piktnaudžiavimo.
„Jeigu jie yra sąžiningi, dori, tai šiandieną turėtų dėti ant stalo visas lenteles (su kainomis – BNS) ir mes matytume, kas tą putelę nuima“, – teigė R. Žemaitaitis.
