Suomijos įstatymų leidėja Päivi Räsänen (Paivi Rasenen), persekiojama už tradicinių krikščioniškų pažiūrų į santuoką ir lytiškumą viešą reiškimą, mano, kad Vakarų visuomenėje „didžiulė neapykanta krikščioniškoms vertybėms” privers daugelį krikščionių cenzūruoti save, kad būtų pripažinti visuomenėje.
Krikščioniškos vertybės netikėtai tapo mažumos vertybėmis
Buvusi vidaus reikalų ministrė, beveik tris dešimtmečius dirbusi Suomijos parlamente, buvo viena iš kelių pasaulio politikos veikėjų, šią savaitę kalbėjusių kasmetiniame Tarptautiniame aukščiausiojo lygio susitikime dėl religijos laisvės Vašingtone, JAV.
Šiuo renginiu siekiama didinti visuomenės informuotumą ir politinę jėgą tarptautiniam religijos laisvės judėjimui. Aukščiausiojo lygio susitikimui vadovauja buvęs ambasadorius ypatingiems pavedimams tarptautinės religijos laisvės klausimais Samas Brownbackas (Semas Braunbekas), kuris panašius renginius Valstybės departamento būstinėje vedė D. Trumpo administracijos laikais.
Kovo mėnesį P. Räsänen buvo panaikinti kaltinimai neapykantos kalba už tai, kad ji ne kartą tvirtino, jog santuoka turi būti sudaroma tarp vyro ir moters. Tačiau jos teisinė kova tęsiasi, nes prokuratūra sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui.
Kadangi P. Räsänen grėsė iki šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, 62 metų politikė savo persekiojimą aiškino tuo, kad Suomija tampa „pokrikščionišku pasauliu”, kuriame „krikščioniškosios vertybės iš tikrųjų mažumos vertybės”.
„Pokyčiai vyko taip greitai, kad sunku suprasti, kas darosi”, – sakė ji.
Būdama liuteronų pastoriaus žmona ir buvusi Suomijos krikščionių demokratų partijos pirmininkė, P. Räsänen mano, kad krikščioniškosios vertybės yra „taikinys” baudžiamajame teisme kaip dalis „dorybės laužymo ir krikščioniškųjų vertybių kvestionavimo”, kuris dabar „labai ryškus mūsų visuomenėje”.
Pasaulis pasikeitė, sako Suomijos parlamentarė
Räsänen primygtinai tvirtina, kad neturi jokių piktų kėslų homoseksualų atžvilgiu, ir užsiminė, kad būtent tie, kurie kaltina ją neapykantos kalbos praktikavimu, ir yra tie, kurie skleidžia neapykantą.
„Mes visi esame nusidėjėliai ir mums reikia Jėzaus. Tačiau dabar, manau, mūsų visuomenėje jaučiama didelė neapykanta krikščioniškoms vertybėms, – sakė P. Räsänen. – Jei kalbi apie lyčių klausimus, kad yra dvi lytys arba kad santuoka priklauso tik vienai moteriai ir vienam vyrui, tai mūsų visuomenėje sukelia neapykantą prieš tave.”
P. Räsänen sako, kad ji niekada nemanė, jog jai grės baudžiamasis persekiojimas už paramą „klasikinėms krikščioniškoms doktrinoms apie santuoką ir lytiškumą”, nes visą savo darbo parlamente laiką atvirai kalbėjo apie savo krikščioniškas vertybes ir įsitikinimus apie santuoką ir žmogaus gyvybės šventumą.
„Niekas nepasikeitė mano tikėjime ir įsitikinimuose, bet staiga dėl gautos neapykantos tapau tarsi nusikaltėlė”, – sakė ji.
„Pasaulis pasikeitė, – užbaigė ji. – Manau, kad ne mano įsitikinimai, bet pasaulis labai greitai pasikeitė Suomijoje ir, manau, kad taip pat ir kitose Vakarų šalyse, pokrikščioniškose šalyse.”
Krikščionys turi atsibusti
Apibūdindama kultūrinius pokyčius kaip „labai nerimą keliančius”, P. Räsänen mano, kad krikščionys turi atsibusti ir pamatyti, kas vyksta, nes jos patirtis įrodo, kad krikščionims vis sunkiau viešai reikšti savo tikėjimą.
„Bijau, kad tai veda prie tam tikros savicenzūros. Jei tau priklijuojama konservatyvaus krikščionio etiketė, tai trukdo tavo karjerai ar socialiniam pripažinimui, – teigė ji. Taigi, tokios problemos Suomijos visuomenėje yra labai aktualios”.
Nors ji tikėjosi, kad prokuroras bus patenkintas išteisinamuoju nuosprendžiu, ji mano, kad bylos perkėlimas į aukštesnės instancijos teismą yra galimybė gauti precedentą ir griežtesnes gaires galimoms tolesnėms panašioms byloms Suomijoje ir Europoje.
P. Räsänen laiko Helsinkio apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį dėl kaltinimų neapykantos nusikaltimais kaip savo pergale. Vis dėlto ji sako, kad „galima pergalė Apeliaciniame teisme ir ypač Aukščiausiajame teisme” būtų „dar didesnė pergalė žodžio ir religijos laisvei”, nes ji sukurtų „teisines gaires kitoms byloms”.
„Manau, kad visa tai yra Dievo rankose, ir tikiu, kad Jo vadovavimas turi tam tikrą prasmę, besitęsiant šiam procesui”, – pridūrė ji.
P. Räsänen istorija – galimybė viešai skleisti krikščioniškas vertybes
P. Räsänen sako, kad šis išbandymas ir jos pasisakymai Suomijos žiniasklaidoje suteikė galimybę „viešai palaikyti biblines vertybes ir taip pat liudyti apie Jėzų” bei pateikti žmonėms „atsakymą į nuodėmės problemą, kad Jėzus mirė už visus žmones ir kad tai yra kelias į išganymą”.
Nors Suomijoje galioja Konstitucija, kuri „garantuoja žodžio ir religijos laisvę”, P. Räsänen nerimauja, kad LGBT ideologijos įtaka Suomijos visuomenėje yra labai stipri, o tam tikra „woke” (liet. nutildymo) kultūra šalies visuomenėje naikina kultūrą ir siaurina žmonių laisves.
P. Räsänen apgailestavo, kad „dabar turime tam tikrą totalitarizmą – ideologinį totalitarizmą”. Kaip šios ideologijos atsiradimo pavyzdžius ji nurodė pastangas įtikinti socialinės žiniasklaidos bendroves cenzūruoti „neapykantos kalbą” Suomijos parlamente ir Europos Sąjungoje.
Skatina krikščionis kalbėti
Suomijos parlamentarė tikisi, kad jos pastabos Vašingtono susitikime paskatins žmones „naudotis savo teisėmis ir kalbėti atvirai”.
„Nors iš pradžių, kai sausio mėnesį prasidėjo teismo procesas, prokurorė sakė, kad tai nebus susiję su Biblija, – prisiminė P. Räsänen, – vėliau ji ėmė uždavinėti klausimus apie Bibliją, apie teologinius klausimus, net pacitavo keletą Senojo Testamento eilučių ir norėjo parodyti, kad Biblijoje yra daug neapykantos kalbos.”
P. Räsänen tvirtino, kad prokurorė krikščionišką doktriną „mylėk nusidėjėlį, nekęsk nuodėmės” priskyrė prie įžeidžiančių ir šmeižiančių, nes, pasak jos, negalima atskirti žmogaus tapatybės nuo jo veiksmų, todėl jei smerkiate veiksmą, smerkiate ir žmogų, laikydami jį žemesniu.
„Jei paneigiamas toks mokymas, tuomet ir krikščionybės šerdis yra mirusi”, – sako P. Räsänen
