Europa ir JAV turėtų būti „labai atsargios“ ir nedaryti nuolaidų Rusijai, penktadienį sakė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas), pareiškusi, kad Maskva pati gali deeskaluoti įtampą dėl Ukrainos.
K. Kallas, kurios šalyje yra dislokuota NATO tarptautinė kovinė grupė, taip pat sakė, kad vedė derybas, siekdama sustiprinti Aljanso buvimą Estijoje – kaip atgrasymo priemonę, kylant įtampai dėl Ukrainos.
K. Kallas, buvusi europarlamentarė, pernai atėjusi į valdžią, sakė, kad Rusija laikosi sovietinio požiūrio – kelia ultimatumus, tikėdamasi, kad Vakarai jai pasiūlys tam tikrų nuolaidų.
„Tikrai turėtume būti labai atsargūs, kad nežengtume jokių žingsnių Rusijos link ir nesiūlytume jai nieko, ko ji anksčiau neturėjo“, – sakė ji interviu naujienų agentūrai AFP.
Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas.
Kremlius neigia turintis tokių planų, bet reikalauja iš JAV ir NATO garantijų, kad provakarietiškas Kijevas niekada nebus priimtas į karinį aljansą, ir šis atitrauks savo pajėgas iš savo Europos rytinio sparno.
„Mūsų pagrindinis rūpestis yra tai, kad Rusija ketina atakuoti Ukrainą, o antrasis rūpestis – kaip tai paveiks bendrą saugumo situaciją Europoje, ypač Rytų Europoje“, – teigė K. Kallas.
„NATO ir Rusija sėdi prie stalo ir kalbasi, bet vienintelė, kuri gali deeskaluoti, yra Rusija“, – sakė ji.
„Įvairios idėjos, įvairios taktikos“
Estija pranešė, kad planuoja į Ukrainą išsiųsti „dešimtis“ JAV pagamintų prieštankinių raketų „Javelin“ ir gavo Amerikos leidimą tai padaryti.
Ji taip pat nori išsiųsti ukrainiečiams šiek tiek haubicų, kurios iš pradžių priklausė Rytų Vokietijai ir kurių perdavimui reikia oficialaus Berlyno patvirtinimo. Vokietija kol kas atsisako uždegti žalią šviesą.
Kritikai tai sieja su prieštaringais signalais, kuriuos naujoji Vokietijos vyriausybė siunčia Ukrainos krizės klausimu.
Paklausta apie šią situaciją, K. Kallas pareiškė: „Jie turi nuspręsti. Mums labai svarbu paremti Ukrainą visais įmanomais būdais – ar tai būtų politinė [parama], ar tam tikri pajėgumai, ar kita parama, kurios jai reikia.“
Ji teigė, kad apskritai NATO laikosi „labai vieningos pozicijos“, nors sąjungininkai turi „įvairių idėjų, įvairių taktikų“.
„Gali būti, kad dėl tam tikrų nedidelių taktikų esama skirtumų, bet manau, kad apskritai laikomės kartu“, – sakė Estijos premjerė, taip pat atkreipdama dėmesį į sankcijas, dėl kurių Europos Sąjunga perspėjo Rusiją, jei ši įsiveržtų į savo kaimynę.
„Mūsų klausomasi“
Rusija, besiribojanti su visomis Baltijos šalimis, kuriose veikia NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, laiko šį Aljanso buvimą „agresyviu“. Penktadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Vakarai ignoruoja Maskvos susirūpinimą dėl saugumo.
Tačiau K. Kallas sakė, kad NATO sąjungininkai diskutuoja apie „pozicijų stiprinimą, o ne silpninimą“.
Regione esančios priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės „yra gerai gynybai ir atgrasymui“, pabrėžė premjerė.
„Jei kaimynė elgiasi agresyviau, aišku, kad norint atgrasyti ją nuo bet kokių žingsnių, verta didinti pajėgumus“, – teigė ji.
Kalbėdama apie diplomatines pastangas dėl Ukrainos, K. Kallas sakė esanti patenkinta, kad su Estija konsultuojasi jos sąjungininkės.
„Esame labai maža šalis, mūsų yra tik 1,3 milijono žmonių, bet mes taip pat esame prie stalo ir mūsų klausomasi“, – nurodė Estijos premjerė.
