Ukmergės rajono meras Darius Varnas teismui apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą šios savivaldybės teritoriją išskaidyti į dvi vienmandates rinkimų apygardas.
„Mes nuo pat pradžių nepritariame VRK inicijuotiems ir priimtiems vienmandačių rinkimų apygardų ribų pokyčiams ir kovosime iki galo. Mūsų argumentai ir siūlymai yra labai svarbūs. Neleisime suskaldyti rajono teritorijos ir Ukmergės rajono savivaldybės rinkėjus priskirti skirtingoms apygardoms – kad jie balsuotų už skirtingus kandidatus į Seimą“, – savivaldybės pranešime teigė meras.
Jis prašo Regionų administracinio teismo panaikinti praėjusių metų lapkričio 30 dieną priimtą VRK sprendimą.
Rinkimų komisijai perbraižius vienmandačių apygardų ribas, Ukmergės rajonas buvo padalytas dviem apygardoms – Deltuvos šiaurinei ir Deltuvos pietinei.
Deltuvos šiaurinę apygardą sudaro trijų rajonų: Anykščių, Panevėžio ir Ukmergės, o Deltuvos pietinę dviejų – Širvintų ir Ukmergės rajonų – rinkėjai.
Pasak D. Varno, VRK Seimo rinkimų vienmandačių apygardų ribas patvirtino paskubomis, neįvertinusi Ukmergės rajono savivaldybės išreikšto nepritarimo, nurodytų aplinkybių, pateiktų argumentų bei siūlymų.
Ukmergės savivaldybės duomenimis, Deltuvos šiaurinėje apygardoje ukmergiškiai sudarys mažesnę rinkėjų dalį – jų bus 5236, tuo metu čia balsuos 7762 Panevėžio rajono gyventojai, tai yra pusantro karto daugiau, ir 20 tūkst. 563 anykštėnai, jų bus beveik keturis kartus daugiau nei ukmergiškių.
Deltuvos šiaurinėje apygardoje ukmergiškiai sudarys mažesnę rinkėjų dalį – jų bus 5236, tuo metu čia balsuos 7762 Panevėžio rajono gyventojai, tai yra pusantro karto daugiau
„(…) Ukmergės rajono savivaldybės gyventojai turės labai mažą tikimybę išsirinkti savo interesams atstovaujantį Seimo narį“, – pažymi savivaldybė.
Anot jos, tai tik dar labiau atitolins žmones nuo valdžios, atims galimybę rinkėjams vienmandatėse apygardose išsirinkti atstovus, kuriuos jie geriausiai pažįsta ir kuriais pasitiki, paskatins nepasitikėjimą valdžia, abejingumą ir sumažins motyvaciją dalyvauti rinkimuose.
Skunde teismui taip pat pažymima, kad tokie pokyčiai ne tik apsunkins rinkėjams balsavimo teisės įgyvendinimą, bet ir apygardų bei apylinkių rinkimų komisijų darbo organizavimą.
Rinkimų apygardų ribos peržiūrimos prieš kiekvienus Seimo rinkimus, siekiant užtikrinti daugmaž vienodą rinkėjų skaičių apygardose. 2023 metų spalio mėnesio duomenimis, vienoje apygardoje turėjo būti maždaug 34,2 tūkst. rinkėjų. Rinkimų kodeksas leidžia nedidelį – iki 10 proc. – nuokrypį į didesnę ar mažesnę pusę.
Tokiu būdu spalį iš 70 Lietuvoje esančių rinkimų apygardų septynios buvo per didelės ir septynios – per mažos.
Tvirtinant naujas Seimo rinkimų apygardų ribas VRK pirmininkė Lina Petronienė teigė, jog stengtasi, kad jos kuo labiau sutaptų su savivaldybių ribomis. Tačiau to pasiekti pavyko tik keturiose savivaldybėse – tik Jonavos, Šilutės, Telšių ir Utenos savivaldybių teritorijos sutampa su rinkimų apygardų teritorija.
Daugiau kaip pusė – 35 – savivaldybių teritorijos liko neišskaidytos, tai yra rinkimų apygardą sudaro visa savivaldybė ir prie jos prijungiama kita savivaldybė ar jos dalis.
22 vienmandates apygardas sudaro dalis arba visa vienos savivaldybės teritorija, 24 apygardas – dviejų savivaldybių teritorijos ir dešimt apygardų susideda iš trims savivaldybėms priklausančių vietovių.
Seimo rinkimai vyks šių metų spalio 13 dieną.
