Naujoje tyrimo ataskaitoje teigiama, kad Šiaurės Airija yra, labai dideliu atotrūkiu, religingiausias Jungtinės Karalystės regionas, nes tik 24 proc. gyventojų nurodo nepriklausantys jokiai religijai.
Tuo pačiu laikotarpiu, kurį tyrėjai nagrinėjo, Airijos Respublikoje 32 proc. gyventojų teigia nepriklausantys jokiai religijai. Tyrėjai priduria: „Tuo metu trečdalis Šiaurės Airijos suaugusiųjų save laiko katalikais (34 proc.), o dar trečdalis – kitų krikščioniškų konfesijų atstovais (35 proc.), palyginti su visos Jungtinės Karalystės vidurkiais – atitinkamai 10 proc. ir 27 proc.“ Ataskaitą „The Turning Tide?“ Airijos vyskupų konferencija paskelbė kovo 2 dieną.
Nagrinėjant klausimą, ar daugėja žmonių, atsigręžiančių į tikėjimą, ataskaitoje teigiama: „Žvelgiant į bendrą gyventojų vaizdą ir suskirsčius Airijos (ne)religinę įvairovę į keturias pagrindines kategorijas, matyti keli aiškūs procesai.“
„Akivaizdžiausias yra palaipsnis save katalikais laikančių žmonių skaičiaus mažėjimas ir laipsniškas žmonių, nepriklausančių jokiai religijai, daugėjimas – šios dvi tendencijos iš esmės atspindi viena kitą.“
„Tačiau naujausiuose (t. y. 2023–2024 m.) duomenyse matomas labai ryškus pokytis – 7 procentinių punktų poslinkis katalikų naudai ir atitinkamas žmonių, nepriklausančių jokiai religijai, dalies sumažėjimas. Remiantis vien Europos socialinio tyrimo (ESS) duomenimis, nėra aišku, kas tai lėmė ir ar ši tendencija išliks (pavyzdžiui, 2004–2005 m. duomenyse taip pat buvo pastebėtas trumpalaikis pakilimas ir vėlesnis nuosmukis).“
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad lėtai, bet nuosekliai didėja tiek kitų krikščionių (apimant ESS kategorijas „protestantai“, „Rytų ortodoksai“ ir „kitos krikščionių denominacijos“) dalis – nuo 5 proc. iki 9 proc. per visą nagrinėtą laikotarpį, tiek nekrikščioniškų religijų atstovų dalis – nuo 0,4 proc. iki 4 proc.
Įdomu tai, kad šis akivaizdus augimas matomas tik jaunų suaugusiųjų grupėje. Tarp visų suaugusiųjų apskritai pastebimas tik nedidelis religinių pamaldų lankymo padidėjimas – nuo 21 proc. iki 23 proc., o katalikų dalis išlieka nepakitusi – 32 proc.
Keldama klausimą, ar Airijoje gali vykti sekuliarizacijos tendencijos lūžis tarp kartų, ataskaita ragina atlikti daugiau tyrimų ir teigia, kad gali vykti tam tikri pokyčiai, remdamasi ankstesniais Iona instituto tyrimais.
